Teisingumo ministras Rimantas Mockus, reaguodamas į diskusijas viešojoje erdvėje dėl įstatymo projekto, kuriuo siūloma išslaptinti buvusius KGB bendradarbius, pabrėžia, kad, jei ir būtų pritarta minėtiems pakeitimams, automatiškai KGB bendradarbių sąrašai netaptų vieši.
„Teisingumo ministras R. Mockus, reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusius skirtingus vertinimus dėl siūlymo išslaptinti buvusius KGB bendradarbius, akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu Seimas pritartų įstatymo pakeitimo projektui, KGB bendradarbių sąrašų niekas automatiškai neišslaptintų ir jie netaptų vieši“, – teigiama Teisingumo ministerijos pranešime spaudai.
Kaip skelbia ministerija, R. Mockus atkreipia dėmesį, kad paviešinti buvusių KGB bendradarbių sąrašus būtų galima tik su specialiųjų tarnybų sutikimu.
„Informacijai apie buvusius KGB bendradarbius būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos. Tokios informacijos ir susipažinimo su duomenimis tvarką nustatytų valstybės įgaliotos institucijos: Valstybės saugumo departamentas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“, – nurodo ministras.
R. Mockus taip pat teigė nemanantis, kad išviešinus KGB bendardarbių duomenis, jiems grėstų verbavimo pavojus.
„Latvija jau seniai yra išviešinusi ir laisvai prieinamus padariusi visus KGB archyvus ir, kaip žinia, jokių grėsmių ar asmenų verbavimo nepatyrė“, – tvirtina ministras.
Panašią nuomonę apie idėją išslaptinti buvusių KGB bendradarbių sąrašus R. Mockus pateikė ir ketvirtadienį parlamente, Vyriausybės valandos metu. Ministras tvirtino, kad iš esmės įstatymo projekte didelių rizikų neįžvelgia.
„Kažkokių didelių rizikų Teisingumo ministerija nebemato, nes vis dėlto prie šiandieniniame kontekste esamų grėsmių akivaizdų, kad šis klausimas yra suaktyvėjęs“, – kalbėjo R. Mockus.
Kaip skelbta anksčiau, Seimo „Nemuno aušros“ frakcija paruošė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus. Tiesa, šios pataisos dar nėra registruotos.
Vienas pakeitimų iniciatorių Remigijus Žemaitaitis tikino, jog projektas reikalauja tam tikrų korekcijų, tačiau kovo mėnesį galėtų pasiekti Seimo salę.
Jeigu parlamentas pritartų siūlymams, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų.
Aiškinamajame rašte projekto iniciatoriai nurodo, jog viešojoje erdvėje dažnai manipuliuojama informacija apie asmenis, kurie prisipažino, jog kadaise yra slapta bendradarbiavę su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tokia medžiaga, pasak politikų, pateikiama be pagrindžiančių dokumentų, neretai kenkia žmogaus reputacijai, garbei bei orumui. Todėl, jų teigimu, išslaptinus bendradarbiavusių su KGB asmenų sąrašus, nebeliktų erdvės spekuliacijoms.
Šiuo metu įstatymas numato, jog prisipažinę KGB bendradarbiai yra įrašomi į įskaitą, tačiau jų duomenys 75 metus yra įslaptinti ir saugomi.
Jeigu Seimas pritartų iniciatyvai, su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašas bei jų duomenys būtų išslaptinti nuo kitų metų sausio 1 dienos.
2015 m. Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus įslaptinti 75 metus. Iki tol įstatymas numatė, kad tokių asmenų duomenys yra įslaptinti iki 2015 m., tad baigiantis terminui parlamentas priėmė sprendimus šį laikotarpį pratęsti.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
