eisingumo ministras Rimantas Mockus tvirtina, kad priėmus įstatymo pataisas dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo, sprendimus dėl informacijos viešinimo vis tiek dar turės priimti kitos institucijos. Taigi, ministro įsitikinimu, tam tikri saugikliai įstatyme lieka, o pačiame projekte ministerija didelių rizikų nemato.
Ministras ketvirtadienį Seime, Vyriausybės valandos metu, teigė, kad buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo klausimas yra tapęs opiu. R. Mockus pažymėjo manantis, jog visuomenė „turėtų turėti teisę žinoti“.
Jis, vertindamas įstatymo projektą dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo, pastebėjo, kad tam tikri duomenų saugikliai, net ir priėmus pataisas, išliktų, tai yra siekiant informacijos išslaptinimo, tai galima būtų padaryti tik su tam tikrų institucijų žinia.
„Mūsų vertinimu, visuomenė, Lietuvos piliečiai, parlamentarai, kiti nariai vis dėlto turėtų teisę žinoti, tik atkreipčiau dėmesį, kad pagal teikiamą projektą, prisipažinusių asmenų apsauga ir paskelbimo atvejai vis tiek nebūtų sukurta tokia teisinė situacija, kuomet automatiškai tie duomenys taptų vieši“, – dėstė R. Mockus.
„Kitaip sakant, pagal pateiktą projektą, atsiranda teisinis reguliavimas, kuriame nebelieka 75 metų termino apsaugos, tačiau lieka bendra norma, tai yra, kad buvusių KGB bendradarbių pateikta informacija, jų sąrašai yra saugomi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normomis ir tokia informacija, tokie duomenys galėtų būti išslaptinti tik su Valstybės saugumo departamento žinia ir su tokias bylas saugančio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro žinia. Taigi, saugikliai pakankamai yra stiprūs ir jau čia kaip jūs, Seimo nariai, nuspręsite, taip ir bus“, – tęsė ministras.
R. Mockus pabrėžė, kad iš esmės įstatymo projekte dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo didelių rizikų jis neįžvelgia.
„Kažkokių didelių rizikų Teisingumo ministerija nebemato, nes vis dėlto prie šiandieniniame kontekste esamų grėsmių akivaizdų, kad šis klausimas yra suaktyvėjęs“, – tvirtino R. Mockus.
Kaip skelbta anksčiau, Seimo „Nemuno aušros“ frakcija paruošė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus. Tiesa, šios pataisos dar nėra registruotos.
Vienas pakeitimų iniciatorių Remigijus Žemaitaitis tikino, jog projektas reikalauja tam tikrų korekcijų, tačiau kovo mėnesį galėtų pasiekti Seimo salę.
Jeigu parlamentas pritartų siūlymams, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų.
Aiškinamajame rašte projekto iniciatoriai nurodo, jog viešojoje erdvėje dažnai manipuliuojama informacija apie asmenis, kurie prisipažino, jog kadaise yra slapta bendradarbiavę su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tokia medžiaga, pasak politikų, pateikiama be pagrindžiančių dokumentų, neretai kenkia žmogaus reputacijai, garbei bei orumui. Todėl, jų teigimu, išslaptinus bendradarbiavusių su KGB asmenų sąrašus, nebeliktų erdvės spekuliacijoms.
Šiuo metu įstatymas numato, jog prisipažinę KGB bendradarbiai yra įrašomi į įskaitą, tačiau jų duomenys 75 metus yra įslaptinti ir saugomi.
Jeigu Seimas pritartų iniciatyvai, su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašas bei jų duomenys būtų išslaptinti nuo kitų metų sausio 1 dienos.
2015 m. Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus įslaptinti 75 metus. Iki tol įstatymas numatė, kad tokių asmenų duomenys yra įslaptinti iki 2015 m., tad baigiantis terminui parlamentas priėmė sprendimus šį laikotarpį pratęsti.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
