Į valdančiąją koaliciją nepatekusių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pripažįsta, kad jo strategija remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą prezidento rinkimuose, o vėliau su juo keliauti ir į Seimą nepasiteisino, todėl vasario mėnesį partiečiams jis siūlo surengti pirmalaikius partijos vadovo rinkimus. Pats Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas šias pareigas viliasi tęsti.
„Pagal terminus, mano kadencija baigiasi kitų metų gruodį. Tačiau siūlau partijai daryti rinkimus anksčiau, nes kovo mėnesį trijose apygardose vyks merų rinkimai. Partijos suvažiavimas būtų panaudotas susitelkimui. Mano nuožiūra, šie trijų merų rinkimai yra svarbus momentas“, – vylėsi R. Karbauskis.
Pirmalaikiuose partijos pirmininko rinkimuose politikas dalyvauti žada.
„Kol kas galvojau dalyvauti. Nežinau, kas gali pasikeisti per tą laiką. Jaučiu bendruomenės palaikymą, negirdžiu, kad norėtų keisti pirmininką. Motyvas nėra pokyčiai. Tačiau tai yra demokratinė partija, bet kada gali atsirasti daugiau kandidatų. Nesu iš tų žmonių, kurie mano, kad be manęs partija neišgyventų ar pokyčiai negalėtų įvykti. Nepakeičiamų nėra“, – akcentavo LVŽS lyderis.
„Jeigu Seimo rinkimuose nebūtume surinkę 7 proc., tikrai būčiau pasitraukęs iš politikos neišvengiamai. Pats pasiūliau daryti jungtinį sąrašą ir, jeigu mano sprendimas būtų lėmęs tai, kad nebūtume įveikę būtino barjero, tai už šią klaidą nebūčiau sau atleidęs“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad 8 mandatus Seimo rinkimuose iškovojusi LVŽS nutarė dirbti išvien su 3 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovais. Partijos suformavo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją, kuri dirbs Seimo opozicijoje.
Tiesa, po rinkimų „valstiečiai“ buvo projektuojami į koalicijos gretas – socialdemokratai konsultavosi su LVŽS dėl galimo bendro darbo. Visgi, galiausiai „valstiečių“ atstovai į valdančiąją daugumą nebuvo pakviesti.
