Profesinės sąjungos ir darbdaviai nesutaria dėl siūlymo skirti papildomą poilsio dieną tėvams, auginantiems mažamečius vaikus. Verslininkai sako, kad tai jiems papildomai kainuotų, tuo metu darbuotojų atstovai teigia, jog būtina gerinti šeimos ir darbo interesų derinimą.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas ekspremjeras Saulius Skvernelis siūlo, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį būtų suteikiama tėvams, auginantiems du vaikus iki 16 metų.
Trišalė taryba šiam siūlymui nepritarė. Dabar tokią lengvatą gauna tėvai, kol jų bent vienam iš vaikų sueina 12 metų.
Vyriausybės atstovai siūlo numatyti alternatyvą – papildoma poilsio diena būtų suteikiama kas tris mėnesius tėvams, auginantiems vieną vaiką, nekeičiant amžiaus ribos. Tam pritaria ir profsąjungos, tačiau nesutinka darbdaviai.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė teigė, kad toks siūlymas verslui kainuotų mažiausiai 45 mln. eurų.
„Skaičiuojant namų ūkius, yra 151 tūkst., auginančių vieną vaiką. Skaičiuojant vien mamas, išėjus „mamadienio“ keturis kartus į metus, kas tris mėnesius, verslui papildomai kainuos 45 mln. eurų. Jei iš to namų ūkio eis ir tėtis, tai kalbame apie labai dideles sumas“, – posėdyje sakė A. Maldutytė.
Ji pabrėžė, kad šeimos modelio skatinimas neturėtų būti painiojamas su darbo santykiais, be to, įtemptos situacijos metu nereikėtų sunkinti sąlygų verslui.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo narys Artūras Telmentas kalbėjo, jog pasiūlymas pateiktas skubotai ir neišanalizavus kaštų. Pasak jo, jei būtų priimti tokie pasiūlymai, prie jų turėtų prisidėti ir valstybė.
„Jei norime siekti socialinės gerovės, neturėtų būti pakabinta viskas vienam verslui, reikėtų kažkaip skirstyti tuos pinigus, kompensacinius mechanizmus, ir valstybė pati turėtų prisidėti“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad keturios darbo dienos per metus yra maža dalis, kuria darbdaviai galėtų prisidėti.
„Aiškinti, kad dėl keturių laisvų dienų, kuriuos skirs darbuotojai savo šeimai, pablogės santykiai su darbdaviu, tai mažų mažiausiai nesąmonė“, – posėdyje sakė I. Ruginienė.
Profesinių sąjungų „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad darbo santykiai ir šeimos modelio stiprinimas yra susiję, be to, būtina gerinti sąlygas darbuotojams derinti darbą ir šeimą.
„Turime atsižvelgti ir į demografinę padėtį, Lietuva sensta, mums vaikų reikia ir ateityje turime skatinti gimstamumą ir pagalbą tėvams. (…) Jei nesudarysime sąlygų tėvams dirbti, jiems bus sunku, tai kaip jie gali toje darbo rinkoje išsilaikyti“, – kalbėjo ji.
Trišalė taryba aptarė ir kitus Darbo kodekso pakeitimus: darbdavių ir darbuotojų atstovai mano, kad nuostata dėl vaikų priežiūros kambarių galėtų būti, tačiau ji neturėtų būti privaloma. Vyriausybės atstovai mano, kad ji turėtų būti privaloma.
Siūlymui taikyti sutrumpintą 32 valandų darbo savaitę vienam iš tėvų, jei jis grįžta į darbą nepasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, Vyriausybė ir profsąjungos pritarė, darbdaviai – ne.
Darbdavių nuomone, valstybinėse įstaigose sutrumpinus darbo savaitę darbas bus ne toks efektyvus, be to, papildomas krūvis tektų kitiems darbuotojams.
Pasak darbdavių, jei tvarka būtų pakeista, darbdaviui turėtų būti kompensuojama iš „Sodros“, nes reikėtų mokėti priedus kitiems darbuotojams arba samdyti papildomą žmogų.
Dėl nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo profesinės sąjungos pritarė, o darbdaviai ir Vyriausybės atstovai šiam siūlymui nepritarė.
