Trišalėje taryboje – diskusija, ar suteikti laisvą dieną pasitikrinti sveikatą

AutoriusSniegė Balčiūnaitė (bns)Fotobns

Trišalė taryba lauks išsamesnės ekspertų analizės dėl siūlymo įpareigoti darbdavius suteikti laisvą apmokamą dieną darbuotojams pasitikrinti sveikatą, kai jie patenka į valstybės finansuoja prevencijos programas.

Verslas sutinka, kad sveikatos patikra suinteresuoti ir darbdaviai, ir patys žmonės, tačiau kelia klausimų, kaip procesas bus kontroliuojamas, kad per laisvadienį darbuotojai nueitų pas medikus, o ne jį išnaudotų kitaip.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija abejoja dar vienos laisvos dienos reikalingumu, esą galima pas medikus apsilankyti ir per tėvadienius, atostogas, darbdavio suteikiamą nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams ir kitais atvejais.

Suteikti laisvą dieną profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų siūlantys parlamentarai sako, kad tai padaryti galima per vieną dieną.

Socialdemokratės Orintos Leiputės teigimu, žmonės dabar nepakankamai rūpinasi savo sveikata, kad ligos būtų diagnozuotos ankstyvose stadijose. Pasak jos, dėl penkių ligų ateina pasitikrinti tik 30 proc. žmonių.

„Valstietės“ Rimantės Šalaševičiūtės įsitikinimu, laisva diena paskatins gyventojus profilaktiškai tikrintis sveikatą.

„Norime sudaryti maksimalias sąlygas  žmogui pasitikrinti“,– Trišalės tarybos posėdyje šią savaitę teigė Seimo narė.

Pasak jos, pavyzdžiui, 2021 metais prevencinėms programoms buvo skirta 25 mln. eurų, bet panaudota tik pusė šių lėšų: „Gydyti kainuoja keturis kartus brangiau nei patikrinti visus, kurie pagal amžių patenka į tokias programas“.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas įsitikinęs, kad nėra problema sveikatą pasitikrinti per atostogas ar kitas laisvas dienas.

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis suabejojo, ar vienos dienos pakaktų: „Abejoju, ar tai įmanoma padaryti per dieną“. Jis prognozuoja, kad padaugėjus pacientų padidėtų krūvis medikams: „Ligonių kasoms spaudimas dėl vizitų skaičiaus išaugtų“.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis mano, kad darbdaviai pas medikus darbuotojų gali ir neišleisti.

„Jeigu nebus privalomumo, darbdaviai neišleis, o jeigu nebus kontrolės, darbuotojai nenueis pasitikrinti“, – taryboje svarstė R. Garuolis.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Kristina Jokimaitė įspėjo apie didelę administracinę naštą darbdaviams „sekti situaciją“.

Asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė priminė, kad darbuotojas šešias dienas per metus dėl blogos savijautos gali neateiti į darbą neturėdamas nedarbingumo, o tik informavęs darbdavį.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis neatmeta, kad įteisinus dar vieną laisvą dieną sveikatos patikrai, būtų dar vienas papildomas laisvadienis: „Sukontroliuoti nebus įmanoma, ką tą dieną veiks žmogus – tikrinsis sveikatą ar išvažiuos į kelionę“.

Jis apgailestavo, kad dabar sveikatos apsaugos sistema neskatina žmonių tikrintis sveikatos: „Yra pinigai, bet ar dėl to, kad terapeutai apkrauti, ar dėl kitų priežasčių, sistema neveikia“.

A. Romanovskis siūlo, kad Valstybinė darbo inspekcija išsiaiškintų, kaip darbuotojai dabar naudojasi galimybe susitarti su darbdaviu ir gauti kelias valandas apsilankyti pas medikus. Be kita ko, siūlo įteisinti žmonių, kurie naudojasi prevencijos programomis, skatinimą piniginėmis išmokomis.

„Gal skatinkime žmones bonusais, kad tikrintųsi – pasitikrinai, gauni 50, ar 20 eurų bonusą. Neveiks? Veikia. Vakcinos nuo koronaviruso parodė – kai gydytojams pradėjo mokėti priedus, pradėjo veikti“, – kalbėjo A. Romanovskis.

V. Šilinskas informavo, kad, pavyzdžiui, vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje tėra 55 metai – Lietuva Europos Sąjungoje pagal šį rodiklį lenkia tik Latviją: „Esame antri nuo galo ES“.

Problemos analizę turėtų atlikti Trišalės tarybos Darbo santykių komisija bei ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija.

Seime nuo praėjusios vasaros svarstomos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisos, kurios įpareigotų darbdavius suteikti apmokamą dieną darbuotojams, jei jie pagal amžių bei lytį patenka į ligų prevencijos programas, kurias finansuoja valstybė.

Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos penkios prevencinės programos, iš kurių keturios yra vėžio (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos) ankstyvoji diagnostika, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrimai. Tam 2021 metais buvo skirta 24,9 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei 2020-aisiais bei 26 proc. daugiau nei 2019 metais.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Profsąjungos – už didesnes garantijas žmonėms, pasitelkiamiems valdyti krizes

confident-noyce

Trišalė taryba siūlo išlygų dėl streikų nepaprastosios padėties metu

confident-noyce

Trišalei tarybai nesutarus dėl MMA didinimo, Vyriausybei teiks skirtingas nuomones

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau