Praėjusi liepa, ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, buvo karščiausias mėnuo pasaulyje nuo stebėjimų pradžios. Globali vidutinė temperatūra siekė 16,95 laipsnio ir buvo 0,33 laipsnio aukštesnė už ligšiolinį rekordinį mėnesį – 2019 m. liepą, pranešė „Copernicus“.
Kaip niekad aukšta buvo ir vandenynų temperatūra. „Šie rekordai turės rimtų padarinių žmonėms ir planetai, kuri susiduria su vis dažnesniais ir intensyvesniais ekstremaliais reiškiniais“, – įspėjo „Copernicus“ vicedirektorė Samantha Burgess. Iki šiol karščiausia diena pasaulyje, anot duomenų, buvo 2023 m. liepos 6 d., kai globali vidutinė temperatūra pasiekė 17,08 laipsnio.
Temperatūra sausumoje liepą buvo 0,72 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 metų vidurkį. Vandenynų temperatūra maždaug 10 metrų gylyje buvo 0,51 laipsnio šiltesnė. „Copernicus“ duomenys paremti kompiuterinėmis analizėmis, palydovų, laivų, lėktuvų ir orų stočių visame pasaulyje matavimais.
Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija (NOAA) savo liepos mėnesio duomenis skelbs rugpjūčio viduryje. Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) Ženevoje neatmeta, kad visi 2023 m. bus karštesni už iki šiol rekordinius 2016 metus. Tada vidutinė temperatūra buvo 1,3 laipsnio aukštesnė už ikipramoninį lygį (1850–1900).
Europoje temperatūros didėja beveik dvigubai greičiau nei globalus vidurkis: per praėjusius penkerius metus Senajame žemyne, „Copernicus“ duomenimis buvo vidutiniškai 2,2 laipsnio šilčiau nei priešindustriniu laikotarpiu. Pasaulio mastu šis rodiklis buvo 1,2 laipsnio.
Klimato kaitos padariniai jau seniai juntami planetoje. Be kita ko, fiksuojamos dažnesnės ir stipresnės karščio bangos, sausros, miškų gaisrai, audros ir potvyniai.
