Atvykusius svečius į Aukštaitijos sostinę – Panevėžį, stebina kone griūvantis pastatai Vasario 16-osios gatvėje. Ir ne tik stebina, šios gatvės viena puse, kurioje stovi verslininkui Vladimirui Karpenkai priklausantys pastatai, reikia vaikščioti atsargiai – gali ant galvų užkristi sienų atplaišos, tinko gabalai ir net lietvamzdžiai. Vienas toks atsikišęs lietvamzdis kybo virš greitai atsidarančios kavinės įėjimo.
Išjungė telefoną
Nors Panevėžio miesto savivaldybė pradėjo naują projektą „Panevėžiečių dialogą skatinantys reiškiniai. Atnaujinkime miesto kostiumą“, verslininkui V. Karpenkai – tai nė motais. Atnaujinti jam priklausančio nekilnojamojo turto verslininkas neskuba.
Pakalbinti ir pasiteirauti, kaip ruošiasi atnaujinti pastatus miesto centre, V. Karpenkos nepavyko. Išgirdęs, kad skambina naujienų portalo JP žurnalistė, jis išjungė telefoną.
Atsinaujinimo projektas
Panevėžio miesto savivaldybės Planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė naujienų portalui JP pasakojo, kad projekte „Panevėžiečių dialogą skatinantys reiškiniai. Atnaujinkime miesto kostiumą“ kviečia dalyvauti architektus, dizainerius, meno žmones, menų mokyklų mokytojus, mokinius, studentus, visus norinčius, galinčius, mylinčius savo miestą žmones kurti Panevėžio atsinaujinimo simbolius.
„Ir jau sulaukėme idėjai pritariančių. Prie projekto jungiasi „Kalnapilio-Tauro grupė“, paskelbusi Senvagės kultūrinio projekto konkursą. Juo laukiama sumanymų ir idėjų, kaip atnaujinti Senvagės teritorijoje esantį vandenvalos bokštą“, – kalbėjo D. Gasiūnienė.
Veiksmų imasi
Miesto infrastuktūros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Lauraitienė naujienų portalui JP pasakojo, kad veiksmų paveikti V. Karpenką imasi.
„Kai susitinki privačiai, jis žada, bet oficialiai niekas nevyksta. Pagal galiojančius įstatymus V. Karpenkai siunčiami pranešimai susitvarkyti. Tiesa, kai kuriuos pastatus verslininkas apstatė pastoliais, bet daugiau veiksmas nevyksta. Norėdama surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, siunčiu kvietimus atvykti į Savivaldybę, bet jie grįžta atgal. Galvoju, kad gal reikia kvietimą nešiotis rankinėje ir susitikus gatvėje V. Karpenką dviejų liudininkų akivaizdoje, įteikti kvietimą į rankas. Gal sukviesti talką ir aptvarkyti aplinką šalia jo nuosavybės? Neišmanau, kokių priemonių reikia imtis“, – kalbėjo V. Lauraitienė ir sakė, kad nors Panevėžio miesto centrinė dalis patenka į kultūros paveldo apsaugos zoną, tačiau kai kurie statiniai prašosi papildomos apsaugos.
Keičiasi nuomininkai
Pasak Miesto infrastuktūros skyriaus vyriausiosios specialistės V. Lauraitienės, sąlygos V. Karpenko priklausančiuose pastatuose antisanitarinės, o ir nuomos sutarčių prievolės jiems užkrautos milžiniškos, tad patys nuomininkai savanoriškai bėga iš Vasario 16-osios gatvės.
„Jie keičiasi. Vieni išeina, kiti ateina. Klaida buvo padaryta, kai valstybė leido privatizuoti miesto centrą, nenumatydama jokių apsaugos saugiklių ar reikalavimų. Verslininkas V. Karpenka kažką žada, kalba, bet kalbos ir baigiasi kalbomis. Konfiskuoti pastatų iš jo negalima. Juk ir Konstitucija gina nuosavybės teises“, – bejėgiškai kalbėjo V. Lauraitienė.
