Ar yra moralės normos riba? Daug metų lankau vandens procedūras Panevėžyje esančiame sporto klube. Nusipirkau abonementą ir sekantiems metams.
Vieną kartą buvau nemaloniai nustebintas. Besiprausiant dušo kabinoje pajutau, kad kažkas man tarp kojų su šepečiu valo grindis. Atsimerkęs pamačiau jauną, gal 30-40 metų gražią moterį.
Staigiai apsisukau priekiu į sieną ir pagalvojau – o gal negražu rodyti užpakalį. Pažiūrėjau, kaip elgiasi mano kaimynai kitose kabinose.
Jauni vyrai atsuka priekį. Jaunuoliai trypia vietoje, kaip šunų pabaidyti kumeliukai. (Kitą kartą pastebėjau juos duše jau su trumpikėmis).
Paklausiau valytojos, kaip ji jaučiasi tarp daugybės nuogų vyrų. Atsakė, kad ji į mus nežiūrinti. Prisiminiau senovinius laikus – nė vienoje pirtyje, kur maudėsi vyrai, moterų nebūdavo.
Į galvą atėjo keista mintis: kas būtų, jei aš, pagyvenęs vyras, ateičiau valyti moterų persirengimo kambario ir dušo kabinų? Įsivaizduoju, tai būtų pirmas ir paskutinis kartas.
Klausiu klubo vadovų, kodėl negalima į šį darbą priimti vyrų – bedarbių yra labai daug! Galvoju, už padorų atlyginimą jie sutiks dirbti.
JP už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė. |
