Lietuva ketvirtadienį oficialiai paliko tarptautinę konvenciją, draudžiančią įsigyti, naudoti ar gaminti kasetinius šaudmenis.
Seimas dar praėjusių metų liepą nubalsavo už pasitraukimą iš šios konvencijos, tuomet Lietuva rudens pradžioje pateikė Jungtinėms Tautoms reikalingus deponavimo dokumentus, o nuo tos dienos pradėtas skaičiuoti pusės metų sprendimo palikti konvenciją įsigaliojimo terminas. Jis ir suėjo kovo 6 dieną, ketvirtadienį.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Lietuva iš juos draudžiančios konvencijos pasitraukė argumentuodama, jog šiuos ginklus naudoja Rusija, o atgrasyti potencialiam agresoriui reikalingi visi būdai.
Šios amunicijos naudojimo kariniuose konfliktuose kritikai teigia, kad ji yra sunkiai valdoma, dėl ko kyla neproporcingas pavojus civiliams.
Lietuvos pareigūnai žada kiek įmanoma sumažinti potencialių neigiamą šiuos ginkluotės poveikį, įskaitant algoritmą, nurodantį kuo greičiau surinkti nesprogusią amuniciją po bet kokios galimos karinės operacijos.
Lietuva taip pat svarsto pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos ir žada priimti sprendimą per kelis mėnesius.
