Panevėžietei Gerdai Guobužienei sportas nuo vaikystės buvo gyvenimas. Kaip ji teigė, tai – ne hobis ar būrelis, o – gyvenimas! Būtent todėl, baigusi studijas, ji tapo asmenine trenere salėje ir baseine, o vėliau nusprendė įgyvendinti kitą savo svajonę – įgyti kineziterapeutės specialybę.
Sportas – gyvenimas
„Kineziterapija – mano antroji specialybė, nors nuo 2012 m. jau dirbau kaip asmeninė trenerė, tačiau visada svajojau apie kineziterapiją. Pradžioje tai buvo tik svajonės, kol galiausiai tam pasiryžau ir 2018 m. grįžau iš sostinės į savo gimtąjį miestą Panevėžį bei pradėjau mokytis. Baigusi Panevėžio kolegiją įstojau į LSU tęsti studijų ir šiuo metu studijuoju magistrantūros studijose tą pačią kryptį – kineziterapiją“, – dalijosi moteris.
Sportas Gerdai nuo vaikystės užėmė ypač svarbią vietą gyvenime.
„Mokyklos laikais gyvenau ir kvėpavau plaukimu, išvažiavusi studijuoti pradėjau užsiiminėti fitnesu. Visa tai išaugo į ne vienerius metus trukusius varžybų sezonus ir alinančius pasiruošimus jiems. Džiaugiuosi, jog visą tai perėjau, nes tai davė labai daug patirties, užsispyrimo, disciplinos ir, žinoma, viso suvokimo apie žmogaus kūną. Dar pridėjus žinias gautas iš mokslų dirbdama su žmonėmis jaučiuosi, kad galiu jiems padėti“, – pasakojo kineziterapeutė, kuri šiuo metu ne tik mokosi magistrą, bet ir auginą beveik trejų metų sūnų ir laukia šeimos pagausėjimo.
Žavi ligų ir žmonių įvairovė
Šiuo metu ji dirba Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centre su individualiomis mankštomis ir taip pat privačioje „Effectus“ klinikoje.
„Reabilitacijos centre pacientai pasitaiko labai įvairūs. Tas ir žavi – ligų bei žmonių įvairovė. Manau, kad tai puikus patirties ir žinių bagažas, kuris reikalingas kiekvienam specialistui“, – dėstė specialistė.
Nuostabus moters kūnas
Pasak jos, „Effectus“ klinikoje darbas vyksta daugiausiai su moterimis bei nėščiosiomis.
„Na ir, žinoma, nemaža dalis dėl sėdimo darbo bei pasyvaus gyvenimo būdo kenčiančių nugaros, kaklo, klubų bei kojų skausmus. Tokiems klientams dažnai užtenka kelių korekcinių pratimų, patarimų dėl ergonomiškos darbo vietos ir kelių pratimų namams, kad metų metus varginęs skausmas išnyktų. Nesakau, kad nedirbu su vyrais, bet su moterimis randu stipresnį ryšį. Daugiau pati domiuosi apie moteris, jų kūno pokyčius nėštumo metu, pagimdžius arba menopauzės metu“, – paaiškino Gerda.
Moters teigimu, jai patinka padėti moterims perlipti per save ir labiau pamilti, įvertinti bei skirti dėmesio savo kūnui.
„Manau, kad mūsų kūnas yra nuostabus – ypač moters, kuris sugeba tiek daug, o mes dažniausiai iš jo tik reikalaujame nieko neduodami atgal. Mankšta ir laikas sau yra vienas geriausių dalykų mūsų kūnui“, – pabrėžė kineziterapeutė.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Fizinis aktyvumas yra svarbus visada, bet nėštumo metu jis yra ypatingas, nes tuomet būsima mama padeda ne tik sau, bet ir kūdikiui.
„Nustatyta, kad teisinga fizinė veikla gali sumažinti iki 40 proc. nėštumo komplikacijų, tokių kaip hipertenzija, gestacinio diabeto rizika, preeklampsija. Fiziškai aktyvias nėščiąsias rečiau vargina kojų tinimas bei išsiplėtusios kojų venos. Taip pat mamos, kurios mankštinasi, statistiškai turi lengvesnį gimdymą, atsistatymą po jo ir sumažina pogimdyvinės depresijos riziką. Įdomesni faktai, jog mankštos ir judesio pagalba mes galime padėti apsiversti kūdikiui, tais atvejais, kai neapsiverčia. Taip pat naujagimiai pagal APGAR skalę gimsta geresnės fizinės sveikatos ir aukštesnio intelekto lygio. Kaip visada mėgstu sakyti: „mamos, jei dėl savęs tingite, tai bent jau ateinantis vaikelis turi tapti jūsų motyvacija“, – sakė panevėžietė.
„Mamyčių arbata“ pokalbiai
Gerda pabrėžė, kad labai svarbu, jog nėščiosios būtų išsamiau informuojamos apie fizinio aktyvumo naudą.
„Judėjimas, mano galva, yra neatsiejamas ir nuo geros emocinės bei psichologinės sveikatos, o nėštumo metu gera psichologinė sveikata yra taip pat be galo svarbi. Štai kodėl nuo rugsėjo pas mus prasidės ne tik mankštos, bet bus organizuojami ir susitikimai su psichologe Akvilija, kur diskutuosime apie šeimą, pasikeitusius poros santykius, moters jausmus, besikeičiančias nuotaikas ir kt. Tad visas būsimas mamytes kviečiu į mūsų „Mamyčių arbata“ pokalbius“, – kvietė viena iš organizatorių.
Užsiėmimai Panevėžyje – populiarėja
Moteris atskleidė, kad Panevėžyje, nėščiųjų mankštos, lyginant su didžiaisiais miestais, nėra tokios populiarios. Mat Vilniuje vyksta ir nėščiųjų joga, ir pilates, ir plaukimai, ir meditacija, o čia pasiūla maža.
„Pas mus viskas šiek tiek kitaip. Dažnai išgirstu, kad aš daug vaikštau, daug tvarkausi namie ir man pakanka to fizinio aktyvumo. Tačiau ne! Būsiu griežta šiuo klausimu ir jums tikrai reikia įvairiapusiško judesio, kuris padėtų ir palengvintų jūsų nėštumą. Aišku, bet koks judesys yra geriau nei jokio judesio. Taip pat dar susiduriu su nuomone, kad jeigu nesportavau iki nėštumo tai kaip čia aš dabar pradėsiu pastojusi. Noriu visas padrąsinti, jog drąsiai galime pradėti. Taip pat nusistovėjusi nuomonė, kad sportas – tik nuo antrojo nėštumo trimestro. Jei gavote iš daktaro leidimą sportuoti, jaučiatės gerai, nelaukite ir ateikite anksčiau. Kuo turėsime daugiau laiko iki gimdymo, tuo daugiau gerų darbų suspėsime nuveikti“, – drąsino ji.
„Galiausiai, noriu pasidžiaugti, kad vis daugėja norinčių sportuoti nėštukių. Taip pat mamų, kurios kreipiasi po gimdymo bei nori lengvesnio ir sklandesnio atsistatymo. Mankštos vyksta antradieniais – ketvirtadieniais 12.00 val. „Effectus“ klinikoje“, – prisijungti kvietė Gerda.
