Baigiantis 2020–2024 Seimo kadencijai, Panevėžio kraštą atstovaujantys Seimo nariai – Guoda Burokienė, Deividas Labanavičius ir Bronislovas Matelis darbų pabaigos dar neskaičiuoja ir toliau tęsia susitikimus su gyventojais. Savo biuruose žmones priimantys politikai pasakoja, kad į juos panevėžiečiai kreipiasi dėl įvairiausių priežasčių. Vieni – dėl įstatymo spragų, kiti – teisiniais klausimais, treti – ateina su pagalbos šauksmu padėti užsiregistruoti pas gydytoją ar prisiskambinti elektros tiekėjui. O dar kiti – tiesiog pasikalbėti, padėkoti ar kokią idėją pasiūlyti.
Klausimai iš viso pasaulio
Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės pirmoji pavaduotoja Guoda Burokienė Seimo narės biure, įkurtame Panevėžio rajono savivaldybėje, 226 kabinete, gyventojus priima pirmadieniais nuo 10 val. Biure kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį dirba Seimo narės padėjėja Vaida Pečeliūnaitė. Ji gyventojus priima pirmadieniais nuo 10 iki 14 val. ir trečiadieniais – nuo 8 iki 12 val.
Į Seimo narę dažniausiai kreipiasi Panevėžio rajono ir miesto gyventojai, bet sulaukia skambučių ir laiškų iš visos Lietuvos ir netgi užsienyje gyvenančių mūsų piliečių. Tai skirtingo amžiaus ir profesijų, socialiai pažeidžiamų grupių gyventojai, įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Su Panevėžio miesto ir rajono gyventojais politikė susitinka ir Seime. „Gyventojai greičiausiai pajaučia, kaip veikia vienas ar kitas įstatymas, todėl neretai parodo įstatymų spragas, klaidas ir pasiūlo, kaip reikia keisti ar tobulinti įstatymų projektus, – sakė G. Burokienė ir pridūrė: – Taip pat išskirčiau ir dar vieną gyventojų grupę, kuri nori tiesiog pasikalbėti ir būti išklausyta. Būna, kad gyventojai ateina arba paskambina padėkoti. Be abejo, ne visas problemas pavyksta išspręsti, tačiau nuoširdžiai stengiuosi išklausyti, išgirsti ir padėti.“
Daug nerimo ir diskusijų
Šioje kadencijoje G. Burokienė išskiria keletą problemų, kurios Panevėžio krašto gyventojams sukėlė daug nerimo ir diskusijų, tai – geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektas, „Ekoternum“ bioreaktoriaus statybos projektas Velžio seniūnijos Liūdynės kaime, krematoriumo projektas Šilagalyje (šiuo metu projektas atšauktas).
Yra problemų, kurios liečia mažesnę gyventojų grupę, tačiau ne mažiau svarbios ir pareikalavusios įdirbio su savivaldybe, ministerijomis, kelių direkcija ir kitomis institucijomis. Gyventojai kreipiasi dėl žemės grąžinimo ir (ar) perkėlimo, pensijų, vaikų teisių, medicininių problemų, dėl buitinių atliekų tvarkymo ir kitais klausimais.
Dėl to G. Burokienė Panevėžio krašto žmogų apibūdina kaip žingeidų, savo teises ir pareigas išmanantį, galimybes įvertinantį, norintį gyventi bendrystėje, saugantį savo krašto istoriją, tradicijas, prisitaikantį prie pasikeitimų ir naujovių.
Visada pasiekiamas telefonu
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis Seimo narys Deividas Labanavičius gyventojus priima biure Dariaus ir Girėno g. 6 (buvusiose Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų priėmimo patalpose), šalia Butų ūkio tarnybos. Biure pirmadieniais ir trečiadieniais darbuojasi Seimo nario patarėja Sandra Razminė, kuri yra ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė. Ji priima visus gyventojus jiems rūpimais klausimais ir registruoja susitikimui su Seimo nariu.
„ Aš pats gyvai susitikti su panevėžiečiais galiu, kai nevyksta LR Seimo posėdžiai, tačiau visada esu pasiekiamas ir telefonu“, – tikino D. Labanavičius.
Sprendžia kartu
Seimo narys sako, kad Panevėžio miesto, o kartais ir rajono gyventojai kreipiasi dėl pačių įvairiausių problemų, tačiau pagrindine jos susijusios su vietos savivalda.
„Nemažai panevėžiečių turi problemų su daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų valdytojais, jų sprendimais ar veikla, kreipiasi dėl daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelių iššūkių, kompensacijų, žemės nuosavybės, teisiniais klausimais, taip pat neretai užsuka po tam tikrų įstatymų pakeitimų, nori juos geriau suprasti, – kalbėjo D. Labanavičius. – Žmonės, susidūrę su sunkumais, ieško pagalbos ir patarimų. Pavyzdžiui, esu gavęs vieną išskirtinesnį kreipimąsi, kuomet gyventojui teko padėti bendrauti su policija dėl bylos baigties, kurioje jis buvo nukentėjęs. Džiaugiuosi, kad institucijos noriai bendradarbiauja, atsako į klausimus bei kartu ieško sprendimų.“
Vertina kiekvieną susitikimą
Seimo narys džiaugiasi, kad miesto gyventojams rūpi ir socialiniai bei politiniai klausimai.
„Nepriklausomai nuo problemos masto kiekvieną susitikimą labai vertinu. Į biurą žmonės užsuka noriai, nes visada būna išklausyti ir jau turbūt žino, kad kiekvieno jų problemos man yra svarbios ir visas jas pagal galimybes stengiuosi padėti išspręsti. Čia panevėžiečiai kartais ateina su pagalbos šauksmu tiesiog padėti užsiregistruoti pas gydytoją ar prisiskambinti elektros tiekėjui ir į bet kokį šauksmą visada būna atliepiama. Esu atviras visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų, socialinės padėties ar gyvenamosios vietos“, – teigia Seimo narys D. Labanavičius.
Važiuoja net į namus
Panevėžietis Seimo narys Bronislovas Matelis miestiečius priima savo biure Savanorių a. 12, bet būna situacijų, kai ir pats vyksta tiesiai į namus pas žmogų.
„Pamenu, kreipėsi pagyvenusi moteris iš Pušaloto gatvės. Jos mediniam namukui šaltas vanduo buvo tiekiamas iš greta esančio vaikų darželio. Taip buvo sutvarkyta dar nuo sovietmečio, mainais moteris leido per savo namų valdą vaikščioti gyventojams į vaikų darželį. Trūko vandens tiekimo linija ir savivaldybė problemos nebetvarkė, reikalavo projekto, o nuo darželio jungtis nebebuvo galima, artimiausia vandens tiekimo linija tolokai, toji moteris nebūtų pajėgusi susimokėti už tokią paslaugą. Sovietmečiu tarp darželio ir tos moters buvo pasirašyta panaudos sutartis dėl praėjimo jos privačia namų valda ir vandens tiekimo. Suprantu, vandens tiekimo sąlygos dabar pasikeitusios, tačiau po susirašinėjimo su savivaldybe pavyko pasiekti, kad vandens tiekimo linija iš vaikų darželio iki jos namuko būtų suremontuota. Tiesiog susiradau advokatą, pažadėjau pats sumokėti už jo paslaugas ir kreiptis į teismą dėl sutarties nevykdymo. To užteko ir savivaldybė persigalvojo“, – pasakojo B. Matelis.
Miestas – mūsų kiemas
Be to, Seimo nariui teko kone pusmetį įrodinėti, kad nebūtų leidžiamas sunkusis transportas Ramygalos gatve už Beržų ir Ramygalos gatvių sankryžos. Toje atkarpoje vienoje pusėje mokykla, o kitoje daugiabučiai namai, vilkikai naktimis keldavo triukšmą.
„Pradžioje savivaldybėje man sakė, kad toje sankryžoje draudžiamasis ženklas turi būti. Pasiūliau patiems pasidomėti. Galop ženklas ten jau yra, gyventojai patenkinti, o vilkikų transportas nukreiptas J. Basanavičiaus gatve, – teigė B. Matelis. – Dar yra keletą gatvių, kuriose buvo pastatyti kelio ženklai po mano ir gyventojų pokalbio, bet buvo atvejų, kai įtikinti ir nepavyko.“
Anot Seimo nario, visada svarbiausia – kalbėtis ir tartis, svarstyti, kaip būtų galima padaryti panevėžiečio gyvenimą patogesnį.
„Miestiečiai daugiau linkę kalbėtis apie tai, kas jiems padeda gyventi geriau: atkreipia dėmesį į nesutvarkytas gatves, automobilių eismą, kai kurie pasakoja apie nesutarimus su kaimynais ar konfliktus daugiabučių bendrijose“, – pasakojo politikas.
Panevėžyje gimęs, augęs ir niekur ilgiau nebuvęs išvykęs B. Matelis stebi, kad panevėžiečiai įpratę gyventi žaliame mieste, apsupti parkų, todėl jautriai reaguoja, kai kertami medžiai, naikinami želdiniai. Anot jo, panevėžietis labai nenorėtų gyventi vien tik trinkelių nuklotame mieste, jam reikia per langą matyti medį, dangų ir negirdėti triukšmo.
„Tai įmanoma pasiekti, jeigu ir toliau gerbsime savo miestą, kaimynus ir gamtą. Į savo miestą reikia žiūrėti kaip į savo kiemą, o į žmones – kaip į savo šeimą, stengtis kitų neįžeidinėti ir nežeminti. Tuomet visiems bus jauku ir gera čia gyventi“, – pokalbį užbaigė B. Matelis.
