Lietuvoje pirmadienį siaučiant audrai, ugniagesiai daugiau nei 20 kartų vyko šalinti vėjo išverstų medžių. Anot ugniagesių, žmonės ar jų turtas dėl medžių nenukentėjo, tačiau didžiausius nuostolius padarė iškritę kiaušinio dydžio ledukai. Panevėžio rajone – bene didžiausi nuostoliai.
Kilo du gaisrai
Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Renaldas Navcickas tikino, kad pirmadienį iškvietimų dėl audros nesulaukė. Tačiau savaitgalis buvo pažymėtas net dviem gaisrais dėl žaibo.
„Abu įvyko Karsakiškio seniūnijoje. Užsidegė vienas ūkinis pastatas ir vienas gyvenamasis namas. Taip pat turėjome iškvietimų dėl nuvirtusių medžių“, – komentavo specialistas.
Skendo gatvės
Panevėžyje buvo ir kelios skęstančios gatvės. Tiesa, visos jos išvalytos per maždaug pusvalandį.
UAB „Panevėžio gatvės“ direktorius Arvydas Zapalskis atskleidė, kad užtvinusių gatvių buvo nedaug.
„Tai įvyko arba dėlto, kad buvo užsikišę dėl šiukšlių bei lapų, arba dėl per didelio, momentinio vandens antplūdžio, dėl ko šuliniai nespėjo sugerti vandens. Vis dėlto, per gerą pusvalandį visos užtvinusios gatvės buvo sutvarkytos“, – teigė direktorius.
Didžiuliai nuostoliai
„Lietuvos draudimo“ ekspertai skaičiuoja, kad audros pridarė išties nemažai nuostolių, kuriems atlyginti reikalinga suma greičiausiai viršys pusę milijono eurų. Audros fiksuotos visuose šalies regionuose, ir jų padaryti nuostoliai tebeskaičiuojami. Žmonių turtas nukentėjo dėl iškritusių ledukų, vėjo sukeltų padarinių – nuverstų medžių, nutrauktų elektros laidų.
„Daugiausiai žalų fiksuojame dėl liūties – kai per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėga vanduo, taip pat netrūksta apsėmimų, užtvindytų kelių, dėl ko nukenčia automobiliai ir pastatai, rūsiai. Dalyje Lietuvos fiksuota kruša, todėl tikėtina, jog jau yra sugadintų automobilių, polikarbonatinių šiltnamių, stoginių, jau nemažai nusiskundimų sulaukėme iš Panevėžio“, – pastebėjo Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas.
Štai Panevėžyje jau ne pirmą kartą skęsta Algirdo gatvė. Draudimo atstovo teigimu, gyventojai, išgirdę, kad artėja didelės liūtys, turėtų automobilius statyti saugiose vietose.
„Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose matėme nemažai vaizdo reportažų, nuotraukų, kuriose automobiliai apsemti tiek, kad vanduo semia vidaus saloną. Automobilis išties gali būti ir paskandintas, todėl venkite statyti transporto priemones daubose ir žemose vietose, į kurias įprastai subėga vanduo iš gatvių“, – sakė jis.
Sudaužytos saulės elektrinės
UAB „Jaukurai“ rinkodaros vadovas Mindaugas Skersys pripažino, kad jau per pirmąsias valandas nuo krušos kreipėsi net keletas saulės elektrines įsigijusių klientų.
„Kreipėsi jau ne vienas, o per artimiausias dienas, manau, kreipsis dešimtys asmenų. Pažiūrėkite, kiek sudužo automobilių stiklų, o saulės moduliai dūžta dar lengviau. Noriu pabrėžti, jei būstas draustas ir draudimas informuotas, kad įrengta saulės elektrinė, tai remonto išlaidas kompensuos draudimas. Jei saulės elektrinė naujai įrenginėjama ir dar nepriduota, gali kilti ir nesklandumų“, – pasakojo rinkodaros vadovas.
M. Skersys nukentėjusiuosius ragino kreiptis į UAB „Jaukurai“.
„Kviečiame kreiptis ne tik tuos, kuriems patys ir sumontavome elektrines, bet ir kitus nukentėjusius gyventojus. Už tokį nemalonų įvykį pritaikysime ir nuolaidą bei padėsime išspręsti bėdą“, – sakė jis.
Ypač nukentėjo Panevėžio rajonas
Panevėžio rajonas bene labiausiai Lietuvoje nukentėjo nuo galingos stichijos. Čia pirmadienį iš dangaus ėmė kristi itin dideli ledo gabalai.
Kaip demonstravo viena internautė, leduko dydis, lyg vištos kiaušinio.
Kaip pasakojo skaitytoja Neringa, Panevėžio rajone, Barklainių kaime, kruša pridarė išties daug nuostolių. Jos įkeltose nuotraukose matyti tiesiog sutalžytas automobilis, išdaužti stiklai.
Na, o kita to paties kaimo gyventoja Rasa parodė nudaužytą tvarto stogą. Jame – kumščio dydžio skylės. Taip pat nukentėjo ir moters automobilis – išdaužtas galinis stiklas.
Prie nukentėjusių – Ėriškių kultūros centras. Dėl gausiai iškritusių kritulių, visos grindys buvo padengtos vandeniu.
„Nuostoliai – aplietos plytelės, todėl dalis jų atšoko. Vanduo buvo iki pat pirmo laiptelio. Taip atsitiko, nes nuo stogų susirinko vanduo ir pradėjo tekėti į centrą, o šulinėlio neužteko, kad sugertų vandenį. Dėjome siurbliukus ir stipriai plušėjome, kol išsėmėme vandenį. Taip pat išdaužti kelių darbuotojų automobilių stiklai“, – pasakojo kultūros centro vadovė Justė Gusevaitė-Grižė.
Skelbiama ekstremali situacija
Šiandien sušauktas Panevėžio rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis. Darbotvarkėje svarstytas klausimas dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo kai kuriose seniūnijose praūžus stiprioms liūtims su stambia kruša.
Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis posėdžio dalyvius informavo, kad Savivaldybės vadovai, apsilankę intensyvių liūčių niokotose vietovėse, įsitikino padaryta didele žala gyventojų pastatams, automobiliams, ūkininkų, žemės ūkio bendrovių pasėliams, sandėliams, saulės elektrinėms ir kt. turtui.
Apie seniūnijose stichijos padarytus nuostolius informavo posėdyje dalyvavę seniūnijų seniūnai. Pasak Vadoklių seniūnijos seniūnės Mildos Tamokaitienės, Vadokliuose, Jotainiuose žmonių turtą kapojo net 5 cm dydžio ledėkai.
Išklausius informaciją, Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje nutarta nuo rytojaus, rugpjūčio 8 d., skelbti ekstremaliąją situaciją Vadoklių, Ramygalos, Upytės, Naujamiesčio, dalinai – Smilgių ir Upytės seniūnijose.
Paskelbus ekstremaliąją situaciją, fiziniai ir juridiniai asmenys įgyja teisę kreiptis bent dalinio patirtos žalos kompensavimo. Prašymus pagal nustatytą formą už patirtą žalą savo nedraustam turtui gyventojai, įstaigos, ūkio subjektai turi teikti merui.
Kadangi padaryti nuostoliai, preliminariais skaičiavimais, labai dideli, Savivaldybės kompensavimo šaltinių gali nepakakti, rengiamasi prašyti Vyriausybės pagalbos.
