Birželio pirmas sekmadienis – skirtas paminėti Tėvo dieną, o žodis tėvas ir jo buitiškesnis pakaitalas tėtė ne vienoje kalboje dar yra išlaikęs giminišką šaknį: latvių tēvs, mirusioje prūsų tāvs, lotynų tata, lenkų tata, anglų dad.
Kai kurie kalbotyrininkai mano, kad šis žodis yra kilęs iš vaikų kalbos – vaikai, besimokydami kalbėti, pirmiausia bando tarti nesudėtingus pasikartojančių priebalsių su balsiais derinius: tata, atta, ptata. Taigi žodis tėtė, įvardijantis „gimdytoją“, galėjo atsirasti ir prigyti iš vaikų lūpų.
Beje, atkurtas indoeuropiečių kalbos žodis pαtēr pirmiausia reiškė ne tėvą kaip gimdytoją, o tėvą kaip šeimos galvą. Iš tokios žodžio reikšmės nusakomos tėvo pareigos – tėvas turi rūpintis šeima, ją išlaikyti.
Keliais sakiniais atsakyti – sudėtinga
Kad tėvas – šeimos galva, sutinka ir Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas, bet pradėjus kalbėti apie tėvo reikšmę, koks jis turi būti, koks buvo jo paties tėvas, seniūnas prisipažįsta – klausimas sudėtingas ir į jį atsakyti gana sunku.
„Užklupote mane. Klausimas sunkus ir keliais sakiniais atsakyti negalima. Juolab kad tuojau pat prisimenu savo tėvą. Atsakyti, koks buvo mano tėvas, galima dviprasmiškai. Pirmiausia jis buvo labai geras, bet buvo labai pareigingas ir atsakingas darbo atžvilgiu. Todėl su tėčiu norėjau būti dažniau, ilgiau, nei jis galėjo sau leisti. Be to, jis buvo griežtas, bet teisingas“, – prisiminė savo tėvą Virginijus ir sako, kad paveldėjo jo charakterio bruožus.
Paveldėjo tėvo bruožus
„Paveldėjau nemažai savo tėvo charakterio bruožų. Perdavė juos man. Perdavė pareigingumą, atsakingumą, todėl kartais pagalvoju, kad esu blogas tėvas savo vaikams – dukroms. Dalinai jos užaugo be tėvo. Iš jų tėvą atėmė darbas, darbas, darbas. Savaime suprantama, kai taip pasakau, dukros ramina ir pateikia pavyzdžių, kad viskas buvo gerai. Daug keliavome, daug įvairių darbų drauge padarėme. Todėl, jų nuomone, be reikalo prisigalvoju“, – sąžiningai prisipažįsta V. Šležas.
Pasak jo, jeigu galėtų atsukti laiką atgal, norėtų savo vaikams skirti dvigubai arba trigubai daugiau laiko nei skyrė.
„Todėl tikiuosi, kad tą skolą, ko nesuteikiau vaikams, grąžinsiu anūkams, kurių dar nėra“, – šypsosi seniūnas ir pristato dukras.
Dvi dukros
„Turiu dvi dukras – Eglę ir Gintarę, kurių vienai 31-eri metai, o kitai 35-eri. Viena neseniai ištekėjo. Beje, Eglė išbandė žurnalistiką, bet pamatė, kad tai sudėtingas darbas ir labai mažai romantikos – juodas ir kruvinas darbas. Gintarė Vytauto Didžiojo universitete baigė viešuosius ryšius ir kažkiek dirbo pagal specialybę, bet jai nepatiko. Dabar jos darbas susijęs su vadyba ir pardavimais, bet sako, kad šiame darbe labai padeda viešieji ryšiai – padeda derybiniuose dalykuose. Kai jai atsibosta vadyba ir pardavimai, laisvalaikiu padeda draugei organizuoti vestuves kaip asistentė“, – pasakojo Virginijus ir sakė, kad Eglė gyvena Panevėžyje, o Gintarė – Vilniuje.
Anūkams dar nepribrendo
Išgirdęs klausimą apie anūkus, Paįstrio seniūnas rimtai aiškina, kad Dievas anūkų dar nedavė.
„Dievas mato, kad anūkams dar nesu pribrendęs. Seneliu būti dar negaliu. Kaip atrodytų, jeigu nuperka žaislą anūkui, o juo žaidžia senelis? Anūkas verkia ir atėjęs pas močiutę skundžiasi seneliu, kad neduoda žaislo. Todėl Dievulis mato, kad senelis turi būti solidesnis, jam dar turi dingti potraukis žaislams, visokiems traukinukams. Įsivaizduokite, žaidžiu su traukinuku, o anūkas patempęs lūpą stovi kampe“, – su humoro gaidele aiškina apie būsimus anūkus V. Šležas, bet surimtėja išgirdęs klausimą, ką reiškia Tėvo diena.
Žentas turi jo charakterio bruožų
„Dukros sveikina, o savo laiku sveikinau ir savo tėtuką. Jeigu atvirai, tai tėvas ir motina – abu yra vienodi. Tėvų atsakomybė – vienoda, todėl jiems abiem pagarba. Kitas dalykas, manau, kad mano merginoms tėvo autoritetas – labai svarbus. Nežinau, ar tai pagrįsta moksliškai, bet sakoma, kad mergina savo vyrą renkasi pagal tėvą. Jeigu tėvas buvo geras, žiūri, kad ir būsimasis turėtų tėvo savybių. Todėl dukros Gintarės vyras turi mano bruožų. Žentas, kaip ir aš, darboholikas, o kadangi ji vyrą išsirinko su mano charakterio bruožais, tai vis dėlto buvau neblogas tėvas“, – apibendrino Paįstrio seniūnas ir sakė, kad su dukros išrinktuoju sutaria puikiai – abu domisi sportu ir yra su kuo aptarti futbolo ir krepšinio varžybas.
Dukras lepino
Paįstrio seniūnas, nors prieš tai aiškino, kad per mažai dėmesio skyrė dukroms, sako, kad mokėjo jas palepinti.
„Tai buvo bene pats mėgstamiausias užsiėmimas. Nors joms jau virš trisdešimt, bet kaip gera, kai gali jas palepinti. Žinoma, kai buvo mažos, lepinau kitaip, o dabar tai kuro į baką įpilu, tai vėl ką nors sugalvoju, kad ir skanumyną nuperku“, – juokauja V. Šležas ir daro išvadą, kad jis vis dėlto neblogas tėvas.
Pamokė kūno kultūros mokytoją
„Išskyrus tik tai, kad vaikystėje dukroms per mažai dėmesio skyriau. Tačiau šiaip geras tėvas buvau ir esu. Prisimenu tokius dalykus, kad tiek vieną, tiek kitą dukrą mokiau automobilį vairuoti. Buvo visokių nuotykių, bet barti dukrų neteko. Tuo charakterio bruožu labai didžiuojuosi. Savo dukroms leidau viską, bet puikiai valdžiau situaciją, nes jos pasipasakodavo ir nieko nuo manęs neslėpė“, – pasakojo V. Šležas.
Jis prisiminė, kaip kartą paskambino Gintarės kūno kultūros mokytojas ir pasakė, kad dukra pabėgo iš pamokos, o su ja pabėgo ir jos klasės draugės: „Mokytojas siūlė imtis priemonių. Sakau jam, kas čia tokio, kad pabėgo, kai ateis į kitą pamoką, tegu prabėga kokius tris kilometrus – krosiuką. Mokytojas man pritarė, o po to pabėgimų iš pamokų nebebuvo – draugės dukrai sakė, kad daugiau nebėgs, nes neaišku, kokį patarimą mokytojui duos tėvas.“
Preteksto dukros nesuteikė
Anot V. Šležo, dukras parveždavo iš įvairių pasilinksminimų, į kuriuos nedrausdavo eiti.
„Kam joms naktinėti, geriau parvešiu, o kartu ir drauges. Teko net kartą aštuonias vežti – negi paliksi kurią nors. Sutilpo visos, tik kai kurios važiavo bagažinėje.
Beje, dukrų draugės mėgo mane. Kai jos susirinkdavo mūsų namuose, pirmiausia paklausdavo, ar tėtis bus. Jeigu išgirsdavo, kad manęs nebus, atsakydavo, kad tuomet vakarėlis bus neįdomus. Mokėjau jas prakalbinti, prajuokinti – buvau joms savas. Kita vertus, taip neoficialiai dukras kontroliavau, o ir pačiam buvo ramiau“, – aiškino dviejų dukrų tėvas ir sakė, kad jo atžalos nesuteikė preteksto barti ir imtis nepopuliarių auklėjimo priemonių.
