Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas šiandien atsisveikino su tarnyba. V. Mačėnas naujienų portalui JP prisipažino, kad išeiti norėjo labai tyliai, be pompastikos, tačiau tai padaryti nepavyko.
Dirbti policijoje pradėjo dar 1983 metais
V. Mačėnas, suskaičiavęs metus, policijoje pradėjo dirbti dar 1983 metais, kai pasirinko darbą tuometinėje autoinspekcijoje.
„Buvau įgijęs automobilių transporto inžinieriaus specialybę, vyresniuose kursuose atlikau praktiką Vilniaus pirmajame statybos autoūkyje, o ketvirtame kurse, 1983 metais, palinkau į autoinspekciją. Nepasirinkau šios tarnybos, ji pati pasirinko mane. Gavęs laipsnį, pagal paskyrimą, pradėjau dirbti Panevėžyje. Tai jau daugiau, kaip 40 metų ir dirbu vidaus reikalų sistemoje“, – dalijosi prisiminimais V. Mačėną ir sako, kad suėjus 65 metams, tenka trauktis iš pareigų į užtarnautą poilsį, vadovaujantis galiojančiais įstatymais.
Pareigūno Dakaro ralis baigėsi
Išgirdęs klausimą, ar palikti mėgstamą darbą nesunku, V. Mačėnas juokiasi ir aiškina:
„Įsivaizduokite, kad dalyvauji Dakaro ralyje, kuriame buvo nelengva ir sudėtinga važiuoti. Pasieki finišą ir ralio dalyviai džiaugiasi pasiekę jį. Manau, kad visi džiaugiasi ir sako, kad įveikė. Taip ir aš, džiaugiuosi, nors nebuvo lengva dirbti daugiau kaip 40 metų. Mano Dakaro ralis jau baigėsi. Situacijų buvo įvairių, nors apie nemalonius dalykus kalbėti nėra lengva“, – sako jau dabar buvęs pareigūnas.
Situacijų buvo įvairių
„Apie nemalonius neverta kalbėti, nes su nemaloniais žmonėmis vengiu bendrauti. Teko teisybės net kelis kartus ieškoti teismuose. Yra tokių, kurie moka praslysti ir neužkliūti. Jie kažkaip moka atsirinkti, kad tik skundų jokių nebūtų. Iš savo patirties galiu pasakyti, iš kokių žmonių policija dažniausiai gauna skundų – iš tų, kurie buvo teisti ir kuriems teko kalėti. Jie žino visas savo teises, o tiriant jų skundus, visada galima rasti pažeidimų“, – prisiminė keliones per teismus V. Mačėnas.
Greičio mėgėjų pakanka
Pareigūnas, net keturis dešimtmečius išdirbęs Kelių policijoje, sako, kad ir šiais, ir senesniais laikais, pareigūnus visada stebindavo taip vadinamieji „kelių ereliai“.
„Visokių buvo ir anais laikais, tik tuomet buvo mažiau automobilių. O greičio mėgėjų ir tada užteko. Prisimenu, buvo toks vaikinas – vėliau jis žuvo. Jis transporto priemonę vairuodavo kojomis. Žinoma, dabar greičio mėgėjų daugiau. Tačiau ir automobilių daugiau. Jie ir galingesni nei, tarkime, anų laikų „žiguliukai“. Pavojingi visi, kurie važiuoja per greitai, kurie nesilaiko Kelių eismo taisyklių“, – pasakojo V. Mačėnas.
Atliko pareigas
„Tiesiog atlikau savo pareigas ir dirbau, kaip priklauso. Man keista, kad jei nepaimi kyšio, tuojau tave vadina principingu. Juk tai profesionaliai atliktos pareigos. Pažeidimas yra pažeidimas, ir už tai reikia bausti. Kitas dalykas, kokio dydžio bauda turi būti. Jeigu matau, kad bausmė skiriama per griežta, ją perkvalifikuoju. Bausmė turi atitikti padarytą pažeidimą“, – šypteli jis.
Padegė jo sodo namelį
V. Mačėnas sako, kad teko ne tik pabuvoti teismuose ginant savo garbę, bet prieš jį buvo atliktas ir ne vienas nusikaltimas.
„Dar 1986 metais sudegino mano sodo namelis. Po to degino namo duris, automobilis buvo apipiltas sieros rūgštimi, tačiau šie įvykiai seni. Dar buvau apvogtas. Žinau visus asmenis, kurie bandė palaužti, bet jiems nepavyko. Dirbau dėl garbės ir atstovėjau, kiek priklauso“, – pasakojo gyvenimo įvykius jau dabar buvęs pareigūnas ir prisipažino, kad išėjęs iš darbo, negulės ant lovos.
Dirbs širdžiai mielus darbus
„Važiuosiu su žmona slidinėti, kol dar yra sniego kalnuose. O vėliau dirbsiu sau malonius darbus. Tikrai nesėdėsiu namuose ir negulėsiu lovoje. Veiklos tikrai pakaks. Dirbsiu sau, tai, kas patinka“, – sakė V. Mačėnas.
