Valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, pernai aplinkos oro kokybė Lietuvoje buvo geresnė nei prieš tai buvusiais metais, nors rekomenduojamų griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) standartų vis dar dažnai neatitiko.
Kaip penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra, pagrindiniai stebimi oro teršalai yra kietosios dalelės (KD10, KD2,5), ozonas (O3), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas (SO2), anglies monoksidas (CO).
Pastarųjų teršalų, kaip ir benzeno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) vidutinės metinės koncentracijos pernai neviršijo nustatytų ribinių ar siektinų verčių. Palyginus su 2022-iais šių teršalų koncentracijos aplinkos ore daugelyje oro kokybės tyrimų vietų sumažėjo.
Viršijo PSO normas
Pagal ilgalaikius tyrimų duomenis, Lietuvoje aplinkos oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija galiojančias normas. Tačiau griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų standartų teršalų koncentracijos aplinkos ore vis dar dažnai neatitinka.
PSO rekomenduojama metinė norma KD10 koncentracijai neviršyta Vilniaus Savanorių prospekte, Naujosios Akmenės, Mažeikių, Jonavos, Kėdainių ir Žemaitijos stotyse.
Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija buvo mažesnė Vilniaus Lazdynų, Naujosios Akmenės ir kaimo foninėje Aukštaitijos stotyse, kitose tyrimų vietose – didesnė negu rekomenduojama PSO.
Azoto dioksido vidutinei metinei koncentracijai PSO gairėse rekomenduojama norma viršyta daugelyje tyrimų vietų, išskyrus Mažeikių, Jonavos, Kėdainių, Kauno Noreikiškių bei kaimo fonines Dzūkijos ir Žemaitijos stotis.
Ozono didžiausia aštuonių valandų koncentracija PSO standartą atitiko tik Vilniaus Žirmūnų OKT stotyje. Sieros dioksido didžiausia paros koncentracija ir anglies monoksido vidutinė metinė koncentracija visose tyrimų vietose atitiko PSO rekomenduojamus geros oro kokybės standartus.
Oro kokybė buvo geresnė
Vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10) koncentracija stotyse pernai taip pat neviršijo ribinės vertės. Palyginti su 2022-iais, šis rodiklis visose tyrimų vietose buvo mažesnis arba nepakito. Daugiausia kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimų fiksuojama šildymo sezono metu.
Kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija taip pat neviršijo nustatytos normos, kaip ir vidutinė metinė ir didžiausia vienos valandos azoto dioksido (NO2) koncentracija.
Pernai didžiausia aštuonių valandų ozono (O3) koncentracija daugelyje stočių viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę, tačiau siektina vertė neviršyta.
Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės nei vienoje tyrimų vietoje. Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos nustatomos šaltuoju metų laiku, kuris į aplinkos orą daugiausia patenka šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, naudojant pasenusius ar techniškai netvarkingus šildymo įrenginius, taip pat laiku ir tinkamai neišvalius kaminų.
Pagrindiniai aplinkos oro taršos šaltiniai – transportas, šiluminės energijos gamyba ir pramoninė veikla, nors įtakos turi žmonių vartojimo, gyvenimo būdo įpročiai.
Lietuvoje aplinkos orą teršiančių medžiagų stebėseną atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Stacionarių automatinių oro kokybės tyrimų stočių visoje Lietuvoje šiuo metu yra 17: Vilniuje veikia keturios, po dvi įrengtos Kaune ir Klaipėdoje, po vieną – Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat kaimiškosiose vietovėse – Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose.
Po vieną tokią stotį įrengta ir tokiuose miestuose, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai – Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujoje Akmenėje ir Jonavoje.
