Biologai kamerų pagalba užfiksavo pietų lėkštės dydžio tarantulą, kuris Amazonės džiunglėmis tempė savo auką – oposumą.
Dr. Daniel Rabosky, evoliucijos biologas iš Mičigano universiteto reguliariai vadovauja mokslininkų komandai mėnesio trukmės ekspedicijų, Los Amigos Biologinėje stotyje, atokiame pietryčių Peru Madre de Dios regione, metu.
Tyrimų vieta yra įsikūrusi Amazonės drėgnųjų atogrąžų miškų žemumose, netoli Andų prieškalnės, kuri laikoma viena įvairiausių planetos ekosistemų rašo dailymail.co.uk.
Tyrimus tenka atlikti ir nakties metu. Komandos nariai vaikštinėja miške, naudojasi žibintuvėliais, tokiu būdu skenuodami mišką ir įdėmiai besiklausydami supančios aplinkos.
Vieno iš tokių naktinių tyrimų metu, doktorantūros studijų kandidatas Michael Grundler ir du kiti studentai lapų sankaupoje išgirdo šiurenimą.
Tyrimo bendraautorius, Grundler, sakė: „Apsižvalgę išvydome ant oposumo didžiulį tarantulą. Tuo metu oposumas jau buvo nutvertas voro ir dar kurį laiką silpnai grūmėsi su juo, tačiau po maždaug 30 sekundžių jis liovėsi spardęsis.“
Jo teigimu, tarantulas buvo maždaug virtuvinės, pietų lėkštės dydžio, o jaunas pelinis oposumas savo dydžiu prilygo softbolo kamuoliukui.
Šį reginį, naudodamasi mobiliuoju telefonu, nufilmavo ir nufotografavo mokslininko sesuo.
Oposumų ekspertas iš Amerikos gamtos istorijos muziejaus vėliau patvirtino, kad jiems pirmą kartą pavyko užfiksuoti didžiulį Mygalomorphae vorą, medžiojantį oposumą.
Grundler sakė: „Mes džiūgavome ir tuo pat metu buvome ištikti šoko, negalėjome patikėti tuo, ką matome“.
Jo teigimu, dauguma grobuoniškųjų vorų kliaujasi specialiomis savo kūno dalimis ir nuodais, kurių pagalba sugauna ir paralyžiuoja auką.
Tokios kūno dalys būna modifikuoti žandikauliai ir milžiniškos iltys. Kai kurios grupės netgi gali pasigirti išvystytomis dešimtimis nuodingų proteinų, kurie yra įšvirkščiami į aukos kūną.