Stresas, dažnai laikomas neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, gali įvairiai paveikti ne tik mūsų fizinę savijautą, emocinę būklę, bet ir mūsų santykius su kitais žmonėmis. Streso poveikis santykiams yra sudėtingas ir gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, tačiau yra bendrų dėsningumų, kurie išryškina jo keliamus iššūkius mūsų bendravimui ir ryšiams su kitais žmonėmis.
Technologijų bendrovės „Samsung“ inicijuoto tyrimo metu buvo pastebėta, jog net trečdalis apklaustų gimnazijos klasių moksleivių (33 proc.) pastebi suprastėjusius santykius su aplinkiniais kaip vieną iš streso padarinių. Tad jei bent kelis iš žemiau paminėtų požymių atpažinsite savo ar artimųjų elgsenoje, žinokite – dėl to greičiausiai kaltas stresas.
Sunkumai bendraujant
Stresas gali pabloginti mūsų gebėjimą veiksmingai bendrauti. Kai esame įsitempę, mums gali būti sunku aiškiai išreikšti savo mintis arba aktyviai klausytis kitų. Toks bendravimo sutrikimas gali sukelti nesusipratimų, klaidingų interpretacijų ir konfliktų santykiuose.
Emocinė atskirtis
Stresas gali sukurti emocinį atstumą tarp žmonių. Kai mūsų gyvenimą užvaldo įvairūs stresoriai, gali būti sunku užmegzti emocinį ryšį su kitais. Šis emocinis atstumas gali susilpninti ryšį tarp partnerių, draugų ar šeimos narių, todėl sunku suteikti ar gauti emocinę paramą.
Padidėjęs dirglumas
Dėl streso žmonės dažnai tampa dirglesni ir linkę į konfliktus. Smulkūs klausimai, kurie įprastomis aplinkybėmis galbūt mūsų netrikdytų, gali peraugti į didelius ginčus. Nuolatinė įtampa gali sukelti neigiamą atmosferą, sukurti konfliktų ratą, kuris dar labiau padidina streso lygį artimoje aplinkoje.
Kantrybės ir empatijos stoka
Stresas mažina mūsų kantrybę ir empatiją. Galime būti ne tokie supratingi ar palaikantys, kokie paprastai būname, todėl kiti gali jaustis apleisti ar nesvarbūs. Toks empatijos trūkumas gali apsunkinti santykius, ypač sunkiais gyvenimo etapais, kai empatijos ir supratimo reikia labiausiai.
Elgesio pokyčiai
Stresas gali lemti elgesio pokyčius, pavyzdžiui, pasitraukimą iš socialinės veiklos, pervargimą arba paguodos ieškojimą žalingais įveikimo būdais, pavyzdžiui, piktnaudžiavimu maistu ar alkoholinėmis medžiagomis. Šie pokyčiai gali izoliuoti asmenis nuo jų paramos tinklų ir dar labiau paskatinti įtampą santykiuose su aplinkiniais, ypač artimaisiais.
Kaltinimas
Ypač didelį stresą patiriantys asmenys linkę projektuoti savo stresą į kitus. Jie gali nepagrįstai kaltinti savo partnerius, draugus ar šeimos narius dėl savo patiriamo streso, taip sukeldami nepasitenkinimą ir konfliktus santykiuose.
Keli patarimai, kaip išvengti šių streso pasekmių
Skatindami atvirą dialogą su partneriu, draugais ar šeimos nariais sukursite saugią erdvę, kurioje galima atvirai išsakyti jausmus, rūpesčius ir stresą. Aktyviai išklausydami jų požiūrį, ne tik patvirtinsite jų emocijas, bet ir stiprinsite emocinius ryšius, kurie palaiko santykius.
Emocinis intelektas čia taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį. Empatijos ugdymas leidžia įsijausti į kitų žmonių situaciją, suprasti jų jausmus ir rūpesčius, ypač susidūrus su sudėtingomis situacijomis. Empatijos ugdymas skatina gilų emocinį ryšį ir padeda spręsti konfliktus supratingai ir be agresijos.
Vienas iš pagrindinių sveikų santykių palaikymo streso metu būdų yra lūkesčių valdymas – tiek savo, tiek kitų atžvilgiu. Labai svarbu pripažinti, kad kiekvienas žmogus turi savo ribas ir kad galima kreiptis pagalbos ar trumpam sustoti, kai to reikia. Nustatydami realius lūkesčius, sukursite erdvę kantrybei ir priėmimui, sumažinsite galimus nusivylimo ir konfliktų šaltinius.
Be to, įvaldę streso valdymo metodus, įgysite įrankių, padėsiančių veiksmingiau įveikti audringas streso bangas. Tokios praktikos, kaip sąmoningumas, meditacija, joga ir gilaus kvėpavimo pratimai suteikia jums galimybę valdyti stresą. Šios technikos ne tik pagerins jūsų emocinę gerovę, bet ir leis jums į santykius žvelgti kantriai, supratingai ir su naujai atrastu ramybės jausmu.
