15.3 C
Panevėžys
Šeštadienis, 27 liepos, 2024

Mokslininkai griebiasi šiaudo: „žmogaus sukurtas ugnikalnis“ galėtų lėtinti globalų šiltėjimą

Per Žemės istoriją vulkaniniai išsiveržimai periodiškai vėsindavo Žemę. Nors daugelis išsiveržimų nėra pakankamai dideli, kad darytų įtaką globalioms klimato tendencijoms, visgi, ypač dideli išsiveržimai, pasirodo, jog gali.

Kuomet į atmosferą yra išspjaunamas didelis pelenų kiekis, šios dalelės atspindi saulės spindulius atgal į kosmosą ir taip mažina Žemės temperatūrą.

Naujame tyrime, mokslininkai svarsto galimybę atkurti vulkaninio išsiveržimo sukurtą vėsinimo efektą – „žmogaus sukurtą ugnikalnį“ kovojantį su klimato kaita.

„Niekam nepatinka idėja tyčia globaliu mastu pertvarkyti mūsų klimato sistemą,“ – pranešime spaudai sakė Ken Caldeira, tyrėjas iš Carnegie mokslo institucijos. „Net jeigu mes viliamės, kad tokios priemonės niekuomet neturės būti panaudotos, vis dėlto, yra labai svarbu, kad mes suprastume jas, nes kažkada tai gali būti reikalinga siekiant sumažinti kančią.“

Carnegie institucijos tyrėjai bendradarbiavo su mokslininkais iš Kinijos bei Indijos ir siekė nustatyti ar saulės geoinžinerija galėtų atkartoti vulkaninio išsiveržimo poveikį.

Mokslininkai sukūrė modelį, kurio pagalba lygino trumpalaikio kietųjų dalelių išskyrimo poveikį su ilgalaikio aerozolio sluoksnio palaikymu atmosferoje.

Abi šios strategijos mažino paviršiaus temperatūras. Kuomet kietosios dalelės paplinta atmosferoje ir atspindi saulės spindulius atgal kosmoso link, tada sausuma vėsta greičiau nei planetos vandenynai.

Vis dėlto, trumpalaikis pelenų antplūdis – tikrojo ugnikalnio atveju, lėmė didesnį temperatūrų skirtumą tarp žemės ir jūros, nei tai vyksta ilgalaikio geoinžinerinio projekto metu.

Nors abu scenarijai lėmė smunkančius bendrus kritulių duomenis, visgi didesnis temperatūros gradientas, sukeltas autentiško vulkaninio išsiveržimo, suformavo didesnį kritulių kiekio kritimą.

Kuomet ugnikalnis išsiveržia, žemė vėsta žymiai greičiau nei vandenynas. Tai sutrikdo lietaus modelius.

Naujo tyrimo autoriai išvadose teigia, kad geriausias būdas kovoti su klimato kaita yra sumažinti globalias šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas. Vis dėlto, mokslininkai skelbia, kad yra svarbu svarstyti ir geoinžinerinius sprendimus.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

V. Sinkevičius: karo kontekste dažnai kalbame apie infrastruktūrą, žmonių gyvybes, o žala gamtai lieka nuošalyje

confident-noyce

Iki 2050 m. šylantis klimatas neigiamai paveiks 250 mln. vyresnio amžiaus žmonių

confident-noyce

EŽTT pripažino, kad Šveicarija nepakankamai kovoja su klimato atšilimu

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau