11.1 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 20 birželio, 2024

Iki 2050 m. šylantis klimatas neigiamai paveiks 250 mln. vyresnio amžiaus žmonių

AutoriusReda Barkauskaitė (ELTA)Fotoživilė večiorkutė

„Nature Communications“ duomenimis, dažnėjančios karščio bangos ateityje neigiamai paveiks iki 250 mln. vyresnio amžiaus žmonių visame pasaulyje. Publikacijoje teigiama, kad 37.5 laipsnių ir didesnis karštis itin pavojingas gyventojams nuo 69 m., ypač gyvenantiems skurdžiose pietinėse šalyse. Taip pat prognozuojama, kad iki šimtmečio vidurio 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius padvigubės – visame pasaulyje jų bus 2,1 mlrd.

„Du trečdaliai jų gyvens mažas ir vidutines pajamas generuojančiose šalyse, kuriose ypač tikėtini ekstremalūs klimato reiškiniai“, – rašoma publikacijoje.

Specialistai minėtame straipsnyje nurodo stebintys ryškų šiaurinių ir pietinių šalių pasidalijimą – anot jų, karštesnis ir skurdesnis pietų pusrutulis nukenčia labiau nei vėsesnis ir turtingesnis šiaurės pusrutulis.

Spėjama, kad Azijoje vyresnio amžiaus žmonėms juntamas karščio poveikis bus beveik keturis kartus didesnis nei kitų regionų gyventojams tiek dėl didelio gyventojų skaičiaus, tiek dėl ekstremalaus klimato. Prognozuojama, kad visuose regionuose šis skaičius intensyviai augs. Palyginti su dabartine situacija, iki 2050 m. Pietų Amerikoje ir Europoje karščio poveikis padidės tris kartus, Šiaurės Amerikoje ir Afrikoje – beveik dvigubai.

Nurodoma, kad per karščio bangas dažniau miršta vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra mažiau judrūs arba gyvena būstuose, kuriuose neįrengta arba įrengta netinkama oro kondicionavimo sistema. Publikacijoje nurodomi pavyzdžiai – 2015 m. rekordinės karščio bangos Indijoje ir Pakistane, dėl kurių mirė 3500 vyresnio amžiaus žmonių, taip pat minimas stipriai išaugęs vyresnio amžiaus žmonių mirtingumas per 2022 m. karščio bangas.

„Šiaurės ir pietų šalys yra skirtingai pasirengusios susidoroti su klimato kaitos iššūkiu. Visuomenės, turinčios daugiau infrastruktūros ir žinių, yra daug geriau apsaugotos. Šis tyrimas aiškiai parodo, kad reikia mechanizmo, kuris padėtų sureguliuoti lygybės klausimą“, – tikino vienas autorių.

Jis sakė tikintis, kad viešinamos prognozės gali padėti šalių visuomenėms pasirengti ateičiai. Pasak jo, namų ūkiai turi pasirūpinti, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų pakankamai lėšų oro kondicionavimui, miestai turi atkreipti dėmesį į pavėsio zonų ir žaliųjų plotų plėtrą. Šalių vyriausybės išlieka atsakingos už medicinos sistemų pritaikymą ir visuomenės sveikatos informavimo politiką.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

V. Sinkevičius: karo kontekste dažnai kalbame apie infrastruktūrą, žmonių gyvybes, o žala gamtai lieka nuošalyje

confident-noyce

EŽTT pripažino, kad Šveicarija nepakankamai kovoja su klimato atšilimu

confident-noyce

Klimatologas S. Dikčius – apie klimato kaitos požymius Lietuvoje: tereikia pažvelgti, kas vyksta už lango

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau