Penktadienį Nacionalinės švietimo agentūros darbuotojai švietimo ministrei pristatė scenarijus, kaip šiemet organizuoti valstybinius brandos egzaminus, taip pat kaip sekasi vykdyti nuotolinį mokymą. Apie tai, kas laukia abiturientų, LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Jurgita Šiugždinienė – švietimo, mokslo ir sporto ministrė ir Andrius Navickas – Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
– Ponia ministre, kokie tie scenarijai, pristatyti jums?
J. Šiugždinienė: Įvyko pirmas mūsų pokalbis su Nacionaline švietimo agentūra apie brandos egzaminus. Prieš trumpai pristatydama, kas buvo pasiūlyta, norėčiau akcentuoti keletą dalykų. Man atrodo, nepaisant to, kokį patvirtintume scenarijų, pagrindinis siekis turi būti, kad ugdymo procesas būtų kuo kokybiškesnis ir kad mokiniams, ypač patiriantiems ugdymo sunkumų, tarp jų ir abiturientams, kuriems teks laikyti, ko gero, egzaminus, būtų suteikta visa reikalinga pagalba. Tai turėtų būti pagrindinis akcentas. Pastaruoju metu labai rūpinamės, ar bus brandos egzaminai, ar ne. Man atrodo, mums labiausiai turi rūpėti kokybiškas ugdymo procesas ir tai, kad padėtume vaikams, kuriems šiandien sekasi sunkiau.
– Bet nebus atšaukti brandos egzaminai?
J. Šiugždinienė: Nacionalinė švietimo agentūra tokio scenarijaus nepasiūlė, tačiau žiūrime į situaciją labai atidžiai ir lanksčiai, taip pat vertiname epidemiologinės situacijos pokyčius. Šiandien tikrai sunku prognozuoti, kiek tęsis nuotolinis ugdymas ir kiek laiko negalėsime grįžti į mokyklas, todėl, manau, dar labai anksti kalbėti apie konkretų scenarijų. Tačiau Nacionalinė švietimo agentūra šiandien jau siūlė tam tikrų dalykų, kuriems esame linkę pritarti. Vienas jų – atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos.
Taip pat svarstėme, jog kai kurie egzaminai, jeigu vyktų, galėtų vykti nuotoliniu būdu. Svarstėme, jog galėtų būti pailginta kai kurių egzaminų laikymo trukmė. Pernai daug kas kėlė šitą problemą, kad neužteko laiko matematikos ir informatikos egzaminuose. Taip pat apsvarstėme galimus tvarkaraščių pokyčius, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, nes vaikų, mokytojų saugumas – vienas didžiausių mūsų rūpesčių.
– Specialistai pateikė Jungtinės Karalystės pavyzdį, kad apklausus mokinius buvo matyti, jog per pandemiją jų žinios vienu balu mažesnės, negu buvo prognozuota. Kitaip sakant, apklausa rodo, jog per pandemiją mokinių žinios nebuvo tokios kokybiškos, kaip mokantis paprastai. Ar reikėtų tai kaip nors numatyti ir padėti moksleiviams į tai atsižvelgti?
J. Šiugždinienė: Be abejo, tai ir vertiname. Šiandien ministerija jau užbaigė rengti paramos planą vaikams, kuriems sekasi sunkiau. Jau siūlome labai konkrečius finansus ir pagalbą savivaldybėms bei savivaldybių įsteigtoms mokykloms, kad galėtume padėti vaikams. Tai ir individualios konsultacijos, nuotolinės dalykininkų konsultacijos abiturientams, teminiai vaizdo įrašai. Tikrai siūlome visą paslaugų ir pagalbos paketą, ypač tiems vaikams, kuriems reikalinga pagalba ar šiuo metu ypač trūksta motyvacijos.
Suskaičiavome, kiek yra vaikų, kuriems pirmiausia turėtume padėti, taip pat mūsų prioritetinė grupė yra abiturientai. Turime labai aiškų planą, skiriame tam išteklių ir jau nuo kitos savaitės pradėsime veiksmus, kad galėtume kuo geriau padėti mokiniams pasiruošti ne tik egzaminams. Manau, klaidingas toks požiūris, kad ruošiamės egzaminams, – ruošiamės tolesniam gyvenimui, mums reikia, kad vaikai pabaigtų 12 klasių pasiruošę, kaip brandžios asmenybės. Tai pagrindinis mūsų rūpestis. Nesusifokusuokime į egzaminą, ruoškimės gyvenimui, brandai – tai turime padaryti kaip įmanoma kokybiškiau. Žinoma, nuotolinis ugdymas tikrai nepakeis tradicinio ugdymo proceso, jis geruoju laikotarpiu gyvenimą gali praturtinti, bet šiandien matome, kad tikrai kai kuriems vaikams sekasi prasčiau, bet stengiamės jiems padėti.
– Profesinės sąjungos vis dėlto siūlė atsisakyti brandos egzamino. Dar nėra galutinio sprendimo, priklausys nuo pandeminės situacijos, bet jūs pakankamai imperatyviai žiūrite į egzamino atsisakymą ar, jei bus egzaminas, tai bus?
A. Navickas: Girdėdami tiek mokinių, tiek tėvų, tiek švietimo bendruomenės diskusijas ir sekdami situaciją visi supranta, kad ji yra neįprasta, ir nekelti tokio klausimo, nesvarstyti tokio scenarijaus, kurį iškėlėme, girdėdami ir kai kurių užsienio šalių praktiką, manau, būtų neatsakinga. Yra abiturientų, kurie nuo rugsėjo ugdosi nuotoliniu būdu, ir jeigu epidemiologinė situacija nesikeistų, manau, nemenkas iššūkis būtų laikyti egzaminus visus mokslo metus, mokiusis vien nuotoliniu būdu. Tikrai pritarčiau ministrei nelaikyti egzaminų labai reikšmingais gyvenime, gal nuo sovietmečio egzaminai laikomi kažkuo tokiu ypatingu.
Matykime ir užsienio universitetus, kurie dažnai priima mūsų moksleivius į studijas jau po 11 klasės įvertinimo, todėl, manau, mokytojai tikrai pajėgūs galbūt geriausiai tokioje situacijoje įvertinti mokinių žinias ir svarstyti tokį scenarijų realiai, kad gal tikrai laikas, ir situacija, kuri padiktavo tokį pasirinkimą, verčia kartu su tėvais, mokiniais ir švietimo bendruomene svarstyti tokią galimybę.
– Kaip pedagogai vertina nuotolinį mokymąsi, ar jie mano, kad ir pedagogams daugiau darbo, ir kokybė prastesnė?
A. Navickas: Dėl kokybės turbūt reikia dar laiko, tikrai sunku atsakyti. Kokybė trumpuoju periodu lyg ir atrodo geresnė, pažymiai daugeliu atvejų pagerėjo, bet, kaip matome tam tikrus tyrimus, pagerėjimas dažniau būna tarpusavio pagalbos, bendro darbo vaisius. Kokybę iš tikrųjų ilgesniu periodu turbūt reikės vertinti, bet darbas tikrai žymiai sudėtingesnis. Žinokime tokią situaciją, kad tikrai nemažai mokytojų serga. Pavyzdžiui, nuotoliniu būdu dirbant, jeigu dar pateko tam tikrų svarbių, galbūt ir egzaminų dalykų, o mokytojai pateko į viruso pinkles, tai mokiniai apskritai neturėjo tam tikrų pamokų nei nuotoliu, nei gyvai. Vadinasi, tai gali turėti tikrai nemenkų pasekmių jų žiniomis. O gebėjimai dėl to tikrai nesuprastėja, jie ruošiasi visą savo gyvenimą.
– Ponia ministre, profsąjungos sako, kad kokybė gali būti prastesnė, jūs sakote, kad reikėtų padėti moksleiviams ir tėvams, kurie su vaikais dirba, tą kokybę gerinti. Kokie galėtų būti paramos būdai?
J. Šiugždinienė: Paramos būdai labai įvairūs, pradedant pagalba technologijomis. Identifikavome situaciją, kad dar šiandien nemažai vaikų ir šeimų trūksta technologinių priemonių – kompiuterių, interneto ryšio. Esame pasirengę situaciją kardinaliai koreguoti. Gali būti ir individualios, papildomos konsultacijos, taip pat esame pasiruošę skirti papildomų lėšų mokykloms, kad tos konsultacijos vyktų, planuojame vasaros mokyklas, nuotolines konsultacijas abiturientams. Taip pat dirbame su mokytojais, kad jie galėtų pasinaudoti praėjusių egzaminų rezultatais, sprendiniais ir taip geriau paruošti dabartinius abiturientus. Priemonių tikrai yra, dedame maksimalias pastangas, kad ugdymo kokybė būtų geresnė. Tikiu, jeigu pandeminė situacija mums leis, tai gal situacija susiklostys ir visai palankiai. Į situaciją žiūriu optimistiškai.
– Pasigirsta nuomonių, kad pradinukus jau būtų galima šiek tiek anksčiau leisti į mokyklas, nelaukiant sausio 31 dienos. Ką ministerija apie tai galvoja?
J. Šiugždinienė: Šiuo atveju pasitikime medikais, epidemiologais, tai yra jų patarimais, ar situacija gali keistis, ar galime ir nuo kada galėsime grįžti į mokyklas. Taigi šiuo atveju ministerija tikrai remiasi specialistų patarimais ir rekomendacijomis.
– Ar psichologinė moksleivių būsena galėtų būti tiriama, nes tiek tėvai, tiek moksleiviai skundžiasi, kad jie bijo egzaminų, bijo tokio mokymosi proceso, nuogąstauja, kad dėl suprastėjusios mokymosi kokybės gali ne visi išlaikyti egzaminus, patirti kokių nors neigiamų dalykų? Ar kokia nors psichologinė pagalba galėtų būti?
J. Šiugždinienė: Taip, psichologinė pagalba būtina: psichologų konsultacijos, specialiųjų pedagogų parama. Gali būti įvairių situacijų, todėl ir svarstome egzamino laiko pailginimą, kad vaikams būtų daugiau galimybių, daugiau laiko uždaviniams spręsti. Įvairūs pagalbos būdai galimi, jie svarstomi ir tikrai bus pritaikyti.
