Prieš porą mėnesių įsteigtos karščiavimo klinikos gali būti uždarytos, nes joms nebėra didelio poreikio, sako sveikatos apsaugos ministras.
„Karščiavimo klinikos kaip ir praranda prasmę, nes dalyje savivaldybių jau kurį laiką nėra fiksuojama nė vieno susirgimo atvejo“, – BNS sakė Aurelijus Veryga.
Anot jo, ar tokia klinika dar reikalinga, sprendimą turėtų priimti konkreti savivaldybė.
Štai Kretingos rajono savivaldybė karščiavimo klinikos veiklą nutraukė nuo birželio 4 dienos.
„Tokį sprendimą lėmė tai, kad pastaruoju metu kreipdavosi tik vienas kitas pacientas ir buvo dienų, kai jų iš viso nebūdavo, todėl nuspręsta bendradarbiauti su Klaipėdos karščiavimo klinika“, – savivaldybės pranešime teigė administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.
Pasak ministro, tokių klinikų veikla pasiteisino koronaviruso plitimo pradžioje.
Klinikos savivaldybėse įsteigtos kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Į jas turėdavo kreiptis 18–60 metų pacientai su kvėpavimo takų infekcijai būdingais požymiais, 37.8 ir aukštesne temperatūra.
„Tos karščiavimo klinikos, kaip geras mechanizmas atskirti patogiai karščiuojančių ir nekarščiuojančių pacientų srautus, buvo tikrai vertingas, prasmingas dalykas. Dabar, kai ir karščiuojančių žmonių, ir hospitalizuojamų labai mažėja, karščiavimo klinika vis dėlto yra išteklius – ten dirbančius žmones reikia atitraukti nuo planinių paslaugų. Kadangi raginame įstaigas grįžti prie planinės veiklos, natūralu, kad dalis svarsto karščiavimo klinikų atsisakyti“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministras.
Anot jo, dabar yra kitų būdų, kad karščiuojantys pacientai nepatektų į sveikatos priežiūros įstaigą.
„Tai ir testavimas prieš guldant į gydymo įstaigą, bendrai padidintas budrumas žmones įsileidžiant į įstaigas, pacientų srautų reguliavimas. Tą karščiuojantį pacientą galima atrasti prieš įleidžiant į vidų, galima tiesiog pamatuoti jam temperatūrą“, – sakė A. Veryga.
Karščiavimo kliniką privalėjo įsteigti kiekviena savivaldybė.
