Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvoje gyvenančių žmonių yra persikraustę iš vieno būsto į kitą bent penkis kartus gyvenime, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dažnas gyvenamosios vietos keitimas būdingas didžiųjų miestų gyventojams, tačiau tai – ne pagrindinis kraustymąsi nulemiantis veiksnys, pažymi „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
Lietuvos gyventojai iš vienos vietos į kitą kraustosi rečiausiai iš trijų Baltijos šalių – vidutiniškai po 2,9 kartus. Latvijos gyventojai būstą pakeitę po 3,08, o Estijos – net 3,49 kartus.
„Matome, kad visose trijose šalyse galioja koreliacija tarp pajamų dydžio ir pakeistų būstų skaičiaus – kuo pajamos didesnės, tuo dažniau žmogus yra keitęs būstą. Tad viena iš esminių priežasčių, kodėl Estijoje žmonės kraustosi dažniau, greičiausiai yra didesnės pajamos – pagal grynąjį darbo užmokestį Estija vienu žingsniu lenkia Latviją ir Lietuvą“, – sako E. Jurevičius.
Dar viena priežastis – Estijos jaunuoliai tėvų namus palieka vieni jauniausių Europoje, vidutiniškai 22,7 metų amžiaus, rodo naujausi Eurostat duomenys. Lietuvoje – 24,7, Latvijoje – 26,8 metų amžiaus.
Kita vertus, nors Lietuvos žmonės sėsliausi, tačiau net ketvirtadalis gyvenamąją vietą yra keitę penkis kartus ar net daugiau. Nė karto gyvenime nesikraustė vos 8 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių iš Lietuvos. Vieną kartą arba du – 16 proc. apklaustųjų.
„Nors gali atrodyti, kad dažniausiai kraustosi jauniausios kartos žmonės, nuo jų neatsilieka ir vyresni. Pavyzdžiui, penktadalis 45–54 m. amžiaus Lietuvos gyventojų pakeitė savo gyvenamąją vietą penkis ar daugiau kartų“, – sako „Luminor“ banko ekspertas.
Pasak E. Jurevičiaus, kraustytis labiausiai linkę žmonės, šiuo metu gyvenantys Vilniaus ir Kauno apskrityse – atitinkamai po 3,14 ir 3,05 kartų. Tikėtina, kad tai susiję ne tik su pajamų dydžiu, bet ir su aktyvesne nuomos rinka bei didele į šiuos miestus dėl studijų ar darbo galimybių migruojančių, juose gyvenimą kuriančių žmonių dalimi.
„Visai kitokia situacija Marijampolėje ir Tauragėje – šiose apskrityse didžiausia dalis gyventojų persikėlė tik kartą arba du. Tai neretai susiję su savarankiško gyvenimo pradžia, išėjus iš tėvų namų ar pagausėjus šeimai“, – teigia E. Jurevičius.
Ekspertas primena, kad galvojantiems apie nuosavą būstą, verta pasidomėti šiuo metu galiojančios būsto įsigijimo lengvatomis Lietuvoje. Viena jų taikoma pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Kita – valstybės iš dalies kompensuojama būsto paskola bet kuriame Lietuvos regione; pagal šią programą subsidijuojama 15–30 proc. gautos būsto paskolos (ar šios paskolos likučio) sumos.
