Lietuvoje kasmet išgeriama per 50 mln. litrų įvairių sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų, tačiau čia vis dar gajūs mitai apie sulčių maistingumą, jų galiojimo laiką ir gaminimo procesą. Maisto technologės teigimu, „parduotuvinių“ sulčių maistingumas niekuo nesiskiria nuo namuose spaudžiamų, kadangi jų gamybos procesą griežtai reglamentuoja tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos įstatymai.
Dažnai manoma, kad gamykloje gaminamos sultys bei nektarai turi labai ilgą galiojimo terminą, ir nesvarbu, ar sulčių pakelis bus pradarytas, ar ne – jis bus tinkamas vartoti kone amžinai. Maisto technologė Aušra Staninienė su tuo nesutinka, anot jos, dauguma mano, kad ilgam sulčių galiojimo laikui įtaką daro jose esantys konservantai, tačiau tai nėra tiesa, kadangi konservantų į sultis neleidžia dėti Lietuvos bei Europos Sąjungos reglamentai.
„Gamykloje gaminamų sulčių galiojimas ilgas, nes jos būna pasterizuojamos arba kitaip tariant, pakaitinamos. Kol sulčių pakelis yra nepradarytas ir sandarus, sultys tam tikrą laiką nesuges, tačiau kai pakelis atidaromas – pažeidžiamas jo sandarumas ir produktas gali sugesti vos per kelias dienas. Tai galioja tiek šimtaprocentinėms sultims, tiek nektarams ar vaisių sulčių gėrimams. Visuomet derėtų vadovautis ant pakelio parašyta „geriausias iki“ data. Tačiau nepamirškite, kad ši data galioja tik toms pakuotėms, kurios dar nėra atidarytos“ – sako didžiausios šalyje sulčių, nektarų ir vaisių sulčių gėrimų gamintojos „Eckes-Granini Baltic“ Kokybės vadovė, maisto technologė A. Staninienė.
Ji priduria, kad atidarytą sulčių pakelį rekomenduojama laikyti šaldytuve, o neatidarytą tereikia laikyti teigiamoje temperatūroje ir apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Sulčių mėgėjai pastebi, kad iš sulčių koncentrato pagamintas produktas turi ilgesnį galiojimo laiką nei šviežiai spaustos sultys. Maisto technologė atkreipia dėmesį, kad žmonės labai dažnai turi klaidingą įsivaizdavimą, kas apskritai yra sulčių koncentratas ir kokios yra iš jo pagamintos sultys. Negana to, sulčių koncentratai dėl panašaus pavadinimo maišomi su konservantais.
„Sulčių koncentravimas reiškia, kad iš augimo vietoje surinktų vaisių išspaudžiamos sultys ir iš jų pašalinama dalis vandens. Atgabenus į galutinę perdirbimo vietą, vaisių sulčių koncentratui grąžinama tik tiek vandens, kiek jo buvo pašalinta koncentravimo metu, taip pagaminamos sultys iš koncentrato, – sako A. Staninienė. – Ko gero, visi bandę spausti sultis namuose žino, kad šviežiai spaustų sulčių galiojimo laikas yra trumpas. O iš koncentrato pagamintų sulčių apdorojimas karščiu leidžia gerokai pailginti vartojimo laiką, nenaudojant konservantų ar kitų cheminių medžiagų“.
Paklausta apie pasigirstančią mintį, esą šimtaprocentinės sultys nebūtinai yra pagamintos iš 100 proc. vaisių, A. Staninienė pabrėžia, kad tai yra neįmanoma, nes sulčių gamybos procesą reglamentuoja Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) reglamentai, kurie numato baudas už bet kokį vartotojų klaidinimą.
„Tose sultyse, ant kurių pakelių parašyta – pagaminta iš 100 proc. vaisių, būtent tiek vaisių ir yra, o visi kiti gėrimai, kuriuose nėra 100 proc. vaisių, yra vadinami nektarais ar gaiviaisiais sulčių gėrimais. ES nurodymuose teigiama, kad visos sąjungai priklausančios šalys privalo tiksliai nurodyti kiekvieno produkto sudedamąsias dalis. Jeigu ant sulčių pakelių būtų pateikiami neteisingi duomenys, patikrinus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams, tai būtų traktuojama kaip vartotojų klaidinimas, o sulčių gamintojai būtų skaudžiai nubausti“, – dalinasi maisto technologė.
Išsklaidė mitus apie maistingumą
A. Staninienė priduria, kad jai teko girdėti įvairių klaidingų įsitikinimų ir apie sulčių maistinę vertę –esą sultyse apskritai nėra naudingų medžiagų, tik labai daug cukraus.
„Tačiau tai yra dar vienas mitas. Šimtaprocentinėse sultyse gausu vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų, naudingų angliavandenių, žinoma, yra ir natūralių cukrų, tai yra tų, kurie yra vaisiuose. Pridėtinis cukrus nėra dedamas – tai, beje, draudžia reglamentas. Na, o natūralaus cukraus sultyse yra lygiai tiek pat, kiek žmogus jo gautų valgydamas patį vaisių“, – pasakoja ji.
Maisto technologė pateikia pavyzdį ir dėl sultyse esančių vitaminų. Skaičiuojama, kad vienoje „Elmenhorster“ šimtaprocentinių apelsinų sulčių stiklinėje yra apie 48 miligramus vitamino C, o tai patenkina 60 proc. dienos normos suaugusiesiems. Kituose šaltiniuose pateikiama informaciją, kad pavyzdžiui, obuolių sulčių stiklinėje (209 g) vitamino C aptinkama mažiau – apie 21 mg, tačiau gali būti net apie 211 mg kalio.
„Dažnai panaši nuomonė vyrauja ir apie daržovių sultis – neva jos išgaunamos dirbtiniu būdu, tad neturi vitaminų. Tačiau taip, kaip vaisių sultys spaudžiamos iš vaisių, taip daržovių sultys yra spaudžiamos iš daržovių, tad tokių sulčių maistingumas yra ne ką prastesnis nei vaisių sulčių. Pavyzdžiui, yra viešų duomenų, kad 100 ml. pomidorų sulčių gali būti 70 mg vitamino C ir net 217 mg kalio“, – dalinasi pašnekovė.
Paklausta, ar tiesa tai, kad namuose spaustos sultys visuomet bus sveikesnės negu randamos parduotuvėse, A. Staninienė teigia mananti, kad tokį žmonių požiūrį nulemia noras labiau tikėti savo paties pagamintu produktu.
„Iš tiesų sultys, kurias žmonės spaudžia namuose, ir tos sultys, kurias aptinkame parduotuvių lentynose, yra praktiškai vienodos. Gamyklose naudojama 100 proc. vaisių, tad pats gamybos procesas yra identiškas, skiriasi tik greitis. Žinoma, kai žmogus namuose spaudžia sultis, jis savo paties pagamintu produktu tiki labiau, tačiau maistinės vertės atžvilgiu, tai yra vienas ir tas pats gėrimas“, – reziumuoja maisto technologė.
