Katedros aikštėje trečiadienį iškilmingoje ceremonijoje prisiekė 80 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pirmo kurso kariūnų. Didelė dalis pradedančiųjų studijas jau yra davę kario priesaiką anksčiau, tarnaudami Lietuvos kariuomenėje.
Ceremonijoje dalyvavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė besididžiuojanti Lietuvos kariuomene ir naujai prisiekusiais kariais.
„Mes galime didžiuotis savo šiuolaikiška kariuomene, kuri šiuo nepaprastu ir iššūkių kupinu metu saugo, gina Lietuvą ir mus. Šiandien jos gretas gausiai papildė nauji kariūnai. Jie ką tik iškilmingai prisiekė ir pasiryžo tapti mūsų šalies gynėjais, pasižadėjo ginti Lietuvos laisvę, nepriklausomybę ir savo tautą“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojama Seimo vadovė.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sveikindamas kariūnus, pažymėjo, kad tokia tvirta, kokia yra šiandien, šalies kariuomenė dar nėra buvusi.
„Kariūnai, žengdami šiuo keliu, vykdydami jums numatytas užduotis, susidursite su ne viena pergale ir iššūkiu. Jūsų valia stiprina ne tik jus, bet ir visus čia susirinkusius. Šiandienos Lietuvos kariuomenė – geriausiai pasirengusi ir visuomenės vertinama per visą nepriklausomybės istoriją. Modernizacija įgauna neregėtą pagreitį: perkama naujausia ginkluotė ir technika, sparčiai vystoma infrastruktūra, vyksta pajėgumų plėtra“, – teigė A. Anušauskas.
Ceremonijos metu kariūnams buvo įteikti simboliniai antpečių ženklai, primenantys vieno ryškiausių pasipriešinimo okupacijai vadų ir lyderių – generolo Jono Žemaičių-Vytauto – istorinį indėlį. Ši tradicija perimta iš tarpukariu veikusios Karo mokyklos, kurios auklėtiniai segėjo antpečius su tuometinio mokyklos globėjo Lietuvos prezidento Antano Smetonos inicialais.
Tęsiant tradicijas, teisė pabučiuoti akademijos vėliavą visų prisiekiančių kariūnų vardu buvo suteikta Kristupui Jurui, pripažintam geriausiai Kariūnų bazinį kario kursą baigusiu kariūnu.