Pernai iš Lietuvos emigravo 22 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai, tačiau emigracijos mastą daugiausia išaugino ukrainiečiai ir baltarusiai, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys.
Agentūros duomenimis, 2023 metais iš Lietuvos emigravo 12 tūkst. užsienio ir 10 tūkst. Lietuvos piliečių.
Palyginti su 2022 metais, emigravusiųjų skaičius padidėjo 44 proc., tuomet išvyko 15,3 tūkst. nuolatinių gyventojų.
Pagrindinės emigracijos kryptys išlieka tos pačios – Ukraina, Jungtinė Karalystė, Baltarusija, Norvegija ir Vokietija. Lietuvos piliečiai daugiausia vyko į Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Vokietiją, užsienio piliečiai – į Ukrainą ir Baltarusiją.
Praėjusiais metais į Ukrainą išvyko 8 tūkst., į Baltarusiją – beveik 2 tūkst. gyventojų. 2022 metais atitinkamai šie skaičiai buvo 4,6 tūkst. ir 2,7 tūkstančio.
Pernai Lietuva sulaukė mažiau imigrantų – imigravo 66,9 tūkst. žmonių, 2022 metais šis skaičius siekė 87,4 tūkst. žmonių.
2023 metais 75 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, 25 proc. – Lietuvos piliečiai.
Didžioji dalis užsieniečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų posovietinių valstybių. Daugiausia Lietuvos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Vokietijos.
Agentūros teigimu, pernai grįžo 6 tūkst. Lietuvos piliečių daugiau, negu jų išvyko iš šalies. 2022 metais atvykusiųjų buvo 7,6 tūkst. daugiau nei išvykusiųjų.
Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 886,5 tūkst. nuolatinių gyventojų – 29 tūkst. arba 1 proc. daugiau negu prieš metus.
