18.2 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 2 gegužės, 2024

Geriausios solistės vardą pelniusi paįstrietė G. Bannikova: „Muzikantams dažnai gresia perdegimas“

AutoriusDOMINYKAS GŪRAFotoDOMAS URBONAS
G. Bannikova.

Panevėžyje vyko Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas. Didįjį prizą į Panevėžio rajoną parsivežė Paįstrio kultūros centro orkestras „Dūdorėliai“. Visų orkestrantų priešakyje atsidūrė Gabrielė Bannikova, kuri pelnė geriausios solistės vardą.

Dar daugiau motyvacijos

Paįstrio kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestre Gabrielė groja jau šešerius metus, ji sako, kad į pripažinimą žvelgia paprastai.

„Nežiūriu į šią nominaciją, kaip į didelį nuopelną. Verčiau iš to semtis dar daugiau motyvacijos žengti toliau, siekti svajonių, kurias labai noriu įgyvendinti. Žinoma, dėl geriausios solistės vardo teko padirbėti – specialybės mokytojas Martynas Bražas, sužinojęs, kad grosiu solo, liepė atsinešti natas ir uoliai ruoštis. Repetavau ir kartu su orkestru, ir viena. Vis tik džiugu būti įvertintai už nuoširdų ir sunkų darbą“, – šypsojosi orkestrantė.

Pasak G. Bannikovos, svarbiausia, kad atliekamas kūrinys turėtų „charakterį“.

„Tai ir buvo pasiruošimo pamatas – išmokti atlikti kūrinį taip, kad jis turėtų „charakterį“. Kaip ir bet kokiame kitame meniniame kūrinyje, taip ir orkestro atlikime turi atsiskleisti charakteris“, – paaiškino trombonu grojanti muzikantė ir tęsė:

G. Bannikova.

„Šį solo mano orkestro vadovas seniau yra atlikęs muzikos mokykloje, kartu su savo tuometiniu mokytoju. Šis solo dar nebuvo pritaikytas orkestrui – galima sakyti, buvo atskiras kūrinys, pritaikytas trombonui ir pianinui. Taigi, mes su orkestru paprašėme šio solo natų, o jas gavę kreipėmės į kompozitorių Miką Karosą, kuris parašė aranžuotę pilnam orkestrui. Iš esmės, šis kūrinys perėjo iš kartos į kartą.“

Nemanė, kad eis muzikos keliu

Gabrielei šiuo metu yra šešiolika metų. Mergina mokosi Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijoje. Ji, priešingai nei daugelis kitų muzikantų ir kūrėjų, savo pašaukimą atrado ne ankstyvoje vaikystėje, o kiek vėliau.

„Tai buvo ketvirtoje klasėje. Pamenu puikiai – į muzikos pamoką atėjo „Dūdorėlių“ orkestro vadovas Andrius Gudas, kuris vedė edukaciją apie instrumentus, pats pagrojo, leido ir mums pamėginti. Tai stipriai sužadino norą groti orkestre, todėl nusprendžiau prisijungti. Iki to momento nebuvau jautusi polinkio muzikai. Galima sakyti, viskas nutiko laiku ir vietoje“, – pasakojo Gabrielė.

Panašiai orkestrantė pasirinko ir savo instrumentą – tromboną.

G. Bannikova.

„Pačią pirmą dieną orkestre vadovas tiesiog padavė tromboną ir paklausė: „Ar nori pamėgint?“. Aš nedvejojau, tariau – „Taip“. Nuo tada net nebandžiau keisti instrumento – trombonas paprasčiausiai man tiko, derėjo prie mano charakterio“, – prisiminė mergina.

Domisi psichologija

Muzika užima didelę dalį Gabrielės laisvalaikio, vis dėlto atsiranda laiko ir kitiems pomėgiams –skaitymui ir gilinimuisi į psichologijos mokslą. Pasak pašnekovės, pastarasis užsiėmimas muzikantui itin svarbus.

„Mums negalima „užsisėdėti“ vienoje vietoje, nuolat mokomės, repetuojame, žengiame į sceną ir visą tą rutiną kartojame darkart ir darkart. Daugelis mūsų turi didelių užmojų, siekiame tikslų, todėl save stipriai spaudžiame. Dėl to kartais gali grėsti perdegimas“, – teigė Gabrielė ir tęsė:

„Taigi, psichologija yra tai, kuo mes privalome domėtis. Kiekvienam muzikantui reikia ugdyti psichologinį atsparumą, kad galėtume susidoroti su įtemptu gyvenimo ritmu. Taip pat šis domėjimasis padės suvokti, kad įvairios baimės yra normalu – tiek baimė žengti į sceną, tiek baimė kažko nepasiekti.“

Orkestro trombonininkė pabrėžė, kad muzikantai ypač kenčia nuo baimės nepasiekti užsibrėžto tikslo.

„Bet kokio atlikėjo gyvenimas – lyg amerikietiški kalneliai. Vieną dieną gali jaustis nepakartojamai, o kitąsyk gali patekti į tokią prapultį, iš kurios, rodos, nebeiškopsi. Reikia išmokti nusiteikti pozityviai ir išgyventi nepasisekimus be skaudžių pasekmių“, – pridūrė muzikantė.

G. Bannikova.

Lūkesčiai ateičiai

Geriausios solistės vardą pelniusi muzikantė planuoja stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

„Ten noriu mokytis atlikimo meno ir simfoninio dirigavimo. Renkuosi sieti savo ateitį su orkestrine muzika vien dėl to, kad pats procesas mane labai įkvepia. Jaučiu, kaip mokytojų ir orkestro vadovų pasitikėjimas manimi irgi motyvuoja dirbti, siekti savo svajonių ir tvirtai žengti muzikos keliu“, – su šypsena interviu užbaigė „Dūdorėlių“ orkestro trombonininkė Gabrielė Bannikova.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžietis scenografas ir fotomenininkas A. Gudas: „Darbas teatre moko pasitikėti žmonėmis“

confident-noyce

Grožio specialistė S. Vaičikonė: „Tam tikra prasme esu menininkė, nes kūrybiškai prisiliečiu prie žmogaus“

confident-noyce

Vadoklietė kostiumų kūrėja A. Vasiliauskaitė: „Įsikūnijimas į personažą man visados išliks magišku potyriu“

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau