Gelbėtojai įspėja atsargiai elgtis prie vandens telkinių: skęstant svarbu giliai įkvėpti ir plaukti ant nugaros

AutoriusIrtautė Gutauskaitė (ELTA)
Fotobns


Penktadienį prasidedant šiltam Joninių savaitgaliui, gelbėtojai įspėja atsargiai elgtis prie vandens telkinių. Statistika rodo, kad per pastaruosius 5 metus per Jonines nuskendo 15 žmonių. Kauno priešgaisrinės apsaugos tarnybos 5-os komandos pamainos vadas Artūras Petrovas atkreipia dėmesį, kad žmonės skęsta dėl alkoholio vartojimo, neapgalvoto elgesio vandenyje, sveikatos sutrikimų ir maudymosi be priežiūros.

„Mes galime suskirstyti skendimo atvejus į kelias grupes. Viena grupė būtų – žmonės vartoja alkoholį, sekanti grupė turėtų būti drąsus, neapgalvotas elgesys vandenyje. Paaugliai, dažnai neįvertindami savo galimybių, šokinėja, maudosi neišbandytose teritorijose, ir įvyksta įvairios traumos. Sekanti grupė būtų pagyvenusių žmonių įvairūs sveikatos sutrikimai ir vaikai be priežiūros“, – LRT radijui penktadienį ryte teigė A. Petrovas.

„Bet kuriuo atveju, visus juos jungia neatsargus elgesys vandenyje“, – pabrėžė jis.

Anot A. Petrovo, vasaros gelbėjamų žmonių skaičiumi labai nesiskiria. Tačiau, pažymėjo jis, per daugybę metų, šviečiant visuomenę, skendimų skaičius yra ženkliai sumažėjęs.

„Visos vasaros yra tokios pačios. Tik norėčiau pažymėti, kad per eilę metų tų skendimų skaičius tikrai yra ženkliai apmažėjęs“, – sakė A. Petrovas.

Skęstant – įkvėpti oro ir plaukti ant nugaros

Olimpietės, daugkartinės plaukimo čempionės Birutės Statkevičienės teigimu, nereikėtų eiti maudytis vienam – geriausia, kad kas nors būtų šalia. Ji pabrėžia, kad žmonės skęsta ne dėl to, kad nemoka plaukti, o todėl, kad blogai įkvepia oro plaukiant.

„Nereikėtų eiti vienam maudytis, reikėtų prašyti, kad kažkas sektų akimis. Pirmiausia – kodėl žmogus skęsta? Nes blogai įkvepia“, – pažymėjo B. Statkevičienė.

Pirmiausia, anot plaukikės, reikia iškelti galvą į paviršių, giliai įkvėpti ir, atliekant kojų judesius, ant nugaros plaukti kranto link.

„Tai pirmiausia iškėlus galvą į paviršių reikėtų gerokai įkvėpti, sulaikyti kvėpavimą ir atsigulti ant nugaros bei po truputį judinti kojas. Bet jokiais būdais nekilnoti labai aukštai rankų, nes pakeltos rankos ir galva virš vandens sveria kokius 8 kartus daugiau negu kūnas“, – teigė B. Statkevičienė.

„Todėl žmogus ir skęsta, ne todėl, kad jis galbūt nemoka plaukti. Ne, todėl, kad galvoja, jog reikia makaluoti rankomis, galvą aukštyn ir tada jau plaukia. Tai pirmiausia reikia gerai įkvėpti, atsigulus ant nugaros atlikt kojų judesius“, – pakartojo ji.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Ugniagesiai gelbėjo į Kupiškio marių ledą įlūžusį žmogų

JP Redakcija

Panevėžio rajone ugniagesiai padėjo išvaduoti mašinoje užstrigusį vaiką

JP Redakcija

Panevėžio rajone ugniagesiai gelbėjo tarp metalinių strypų įstrigusį arklį

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads