Išgirdus žodį „reforma“, dažną gyventoją apima negera nuojauta. Švietimo reforma uždarė mokyklas regionuose, sveikatos įstaigų reforma panaikino ištisus ligoninių ir kitų gydymo įstaigų skyrius, dar viena atsiritusi reformos banga palietė policijos ir kitus statutinius pareigūnus.
Iš kiekvienos reformos tikimasi, kad paslaugos bus kuo arčiau žmogaus, paslaugų kokybė gerės, o toje sistemoje dirbantys darbuotojai gaus didesnį atlygį. Tačiau, kaip sakoma, tikėtis niekas nedraudžia.
Reformos sumanytojai siekia išvengti pareigūnų darbo krūvio netolygumų, pašalinti perteklines valdymo grandis, išspręsti pareigūnų stokos problemas, pakelti atlyginimus. O tai pasiekti, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės manymu, padės naikinant apskričių komisariatus. Vietoje jų planuojama įkurti penkių didžiųjų miestų apygardas. Pagal planą turėtų nelikti Alytaus, Marijampolės, Utenos, Telšių ir Tauragės apskričių komisariatų. Jie būtų prijungti prie naujai kuriamų didžiųjų miestų apygardų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.
Kriminalinės policijos likimas regionuose kelia didžiulį nerimą, nes jei mažesniuose miestuose neliks mažųjų apskričių komisariatų, vadinasi tose vietovėse neliks ir kriminalinės policijos. Ji persikels į didžiuosius miestus.
Toks ministrės sprendimas stebina, nes sumažėjus komisariatų skaičiui, tarnybą gali palikti dalis pareigūnų, o pati policija akivaizdžiai nutols nuo gyventojų. Lietuvos policijai šiandien ir taip trūksta apie 1500 pareigūnų. Vien Vilniuje reagavimo padaliniuose trūksta apie 400 pareigūnų. Jų verkiant trūksta ir regionuose. Panevėžio apskrityje ieškoma daugiau kaip 150 pareigūnų. Viena iš priežasčių – mažas atlyginimas. Jaunas pareigūnas Panevėžyje gauna 1 tūkst. eurų atlygį. Atvykęs iš regiono, jis net paskolos būstui negali pasiimti, nes su tokiomis pajamomis joks bankas jos neduoda. Tad darbo policijoje tenka tiesiog atsisakyti.
Nuo šių metų sausio 1 d. buvo žadamas ir didesnis atlyginimas. Policininkams, kurie atlieka bene daugiausiai funkcijų, atlyginimai daliai jų padidėjo 0 eurų, o kitai didžiajai daliai apie 10 eurų. Kai pagal iki šiol buvusią tvarką kasmet vidutiniškai pareigūno alga padidėdavo apie 100 eurų.
Baiminamasi, jog regionuose tuoj neliks nė vieno uniformuoto pareigūno, o vadovaujančiose pareigose pareigūnų net ir nesumažės. Policija turi būti kuo arčiau žmonių, tačiau dabar ji nuo bendruomenių atitolinama, perkeliama į kitus miestus, iš kurių ir vyks valdymas. Kaimuose ir miesteliuose policijos nebeliks, į iškvietimus pareigūnai laiku neatvyks, žmonėms gyventi tampa nebesaugu.
Regionuose naikinama kas tik įmanoma – Sodra, VMI, Registrų centras ir kitos institucijos, jos sukeliamos į Vilnių, Kauną ir dar kelis didžiuosius miestus. Dabar iš regionų iškeliama ir policija. Ar taip sprendžiamas pareigūnų trūkumas didžiuosiuose miestuose – iš regionų juos perkeliant į didmiesčius? Regionuose gyvenantys pareigūnai ilgai nepavažinės, su šeimomis persikels arčiau darbo vietos į tuos pačius didmiesčius.
Reformos pasekmės – regionai, palikti be pareigūnų, dar daugiau chaoso, didesni darbo krūviai ir stresas, pasikeitusi darbo vieta ir pobūdis, nekylantys atlyginimai, neįvertinama darbo rizika ir t. t.
Valdantieji Lietuvos ateities vizijoje yra numatę, jog regionai turi aptarnauti didžiuosius miestus. Tad akivaizdu, jog policijos reforma dar vienu žingsniu priartina regionų naikinimo vizijos įgyvendinimą.
