Elektroninių eismo įvykių deklaracijų sistema pradėjo veikti prieš tris mėnesius, tačiau draudikai jų antplūdžio nesulaukia – deklaraciją elektroniniu būdu pasirenka pildyti tik maždaug vienas iš 100 į eismo įvykius pakliuvusių vairuotojų.
„Nuo 2019 metų gruodžio pradžios, kai pradėjo veikti ši sistema, iki šių metų vasario pabaigos vos vienas iš šimto deklaraciją pildė ir pateikė elektroniniu būdu“, – teigia draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro statistika rodo, kad Lietuvoje kiekvienais metais įvyksta apie 90 tūkst. eismo įvykių, po kurių vairuotojai galėtų pildyti elektronines deklaracijas.
Pildantys e. deklaracijas išmokas gauna greičiau
Informacija apie įvykį deklaravus jį elektroniniu būdu draudikus pasiekia kur kas greičiau, todėl žalos reguliavimo procesas pradedamas nedelsiant ir sutrumpėja žalos išmokėjimo laikas. BTA duomenimis, išmoka už draudiminį įvykį paprastai išmokama per mažiau nei savaitę.
Draudimo bendrovės atstovo teigimu, popierinėse deklaracijose pasitaiko klaidų, dėl kurių eismo įvykio žalos skaičiavimas taip pat užtrunka. „Esame pastebėję, kad apie pusė popierinių deklaracijų yra užpildomos su klaidomis. Neretai būna netiksliai nubraižytos eismo įvykio schemos, nepateikta kita reikalinga informacija, pasitaiko neįskaitomai užpildytų laukų. Tokiais atvejais gaištamas laikas, nes reikia išsiaiškinti detales. Kartais dėl įvykio metu patirto streso ar kitų priežasčių nurodomos visiškai nelogiškos ir nerealios eismo įvykio aplinkybės. Programėlė tiesiog neleistų baigti pildyti deklaracijos su tokiomis aplinkybėmis. Elektroninės deklaracijos taip pat leidžia išvengti kai kurių atvejų, kai mėginama pasinaudoti sutrikusiu vairuotoju, pakeičiant atsakomybę“, – aiškina A. Žiukelis.
Ekspertas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pildant popierines deklaracijas kaltininkas turi informuoti apie eismo įvykį savo draudimo bendrovę. Pildant elektroninę deklaraciją šio reikalavimo nebelieka, nes duomenis bendrovė gauna automatiškai, o nukentėjusiam asmeniui tereikia per tris dienas kreiptis dėl tolesnių žalos atlyginimo procedūrų. A. Žiukelio manymu, dėl daugelio e. deklaracijų privalumų ateityje popierinių deklaracijų turėtų būti visiškai atsisakyta, paliekant jas tik išskirtiniais atvejais, kai pasinaudoti elektroninėmis nėra jokių galimybių.
Galima stebėti žalos atlyginimo proceso žingsnius
Draudimo eksperto teigimu, e. deklaracija turėtų būti naudinga ne tik laiką taupantiems žmonės, bet ir tiems, kuriems eismo įvykio schemos braižymas popierinėje deklaracijoje yra iššūkis. Anot A. Žiukelio, programėlėje veikiantis deklaravimo vedlys supaprastina procesą, nes neatlikus vieno privalomo veiksmo neleidžia pereiti prie kito, be to, padeda nubraižyti eismo įvykio schemą ir padaryti avarijos aplinkybes fiksuojančias nuotraukas.
„Labai dažnai pasitaiko, kad į eismo įvykį pakliuvę vairuotojai automobiliuose neturi deklaracijos blankų ar rašiklių, o išmaniuosius telefonus šiais laikais turi beveik kiekvienas. Be to, eismo įvykio dalyviai duomenis apie įvykį gali pildyti arba kuriuo nors vienu, arba kiekvienas savo išmaniaisiais įrenginiais, nes sistema visų jų duomenis automatiškai sujungia į vieną dokumentą“, – vardija draudimo bendrovės atstovas.
Kaip dar vieną programėlės privalumą A. Žiukelis įvardija galimybę sekti, kada žala bus baigta administruoti, peržiūrėti buvusių eismo įvykių istoriją, o taip pat matyti informaciją apie sudarytas draudimo sutartis bei užsisakyti priminimus apie jų galiojimo pabaigą.