Jungtinių Tautų komitetas paskelbė, kad Didžiojo barjerinio rifo būklė pablogėjo iki tokio masto, kad jis turėtų būti priskirtas prie pavojuje esančių pasaulio paveldo vietų sąrašo, tačiau toks pareiškimas netruko sulaukti Australijos vyriausybės atsako.
UNESCO Pasaulio paveldo komitetas rekomendavo rifą įtraukti į šį sąrašą, pripažįstant klimato krizę kaip veiksnį, lemiantį didžiausio pasaulyje koralų rifo sunaikinimą. Komitetas ragino Australiją skubiai spręsti klimato kaitos keliamas grėsmes.
Beveik 345000 kvadratinių kilometrų teritoriją apimantis rifas, kuriame gyvena daugiau nei 1500 žuvų ir 411 kietųjų koralų rūšys, Didysis barjerinis rifas yra gyvybiškai svarbi jūrinė ekosistema. Ji taip pat kasmet prie Australijos ekonomikos prisideda 4,8 milijardais dolerių ir sukuria 64000 darbo vietų, skelbia „Great Barrier Reef Foundation“.
Tačiau abejonių kilo dėl ilgalaikio rifo išgyvenimo. Nuo 2015 metų jis išgyveno tris pragaištingus balimo reiškinius, kuriuos sukėlė aukštesnės už vidutines vandenyno temperatūros, nulemtos iškastinio kuro kaitinamos mūsų planetos.
Spalio mėnesį mokslininkai iš „ARC Centre of Excellence for Coral Reef Studies“ koralinių rifų tyrimų centro nustatė, kad per paskutinius tris dešimtmečius rifas prarado 50% savo koralų populiacijos, o klimato kaita yra pagrindinis rifų trikdžių veiksnys.
2019 metais Australijos vyriausybės parengtoje „Didžiojo barjerinio rifo apžvalgos ataskaitoje“ (angl. Great Barrier Reef Outlook Report) pažemino rifo būklę nuo „prastos“ iki „labai prastos“.
UNESCO komiteto teigimu, buvo labai svarbu, kad Australija įgyvendintų toje 2019 m. ataskaitoje nurodytas rekomendacijas, kuriomis raginama imtis „spartesnių veiksmų siekiant sušvelninti klimato kaitą ir pagerinti vandens kokybę“.
Jo teigimu, vyriausybės „progresas nebuvo pakankamas“ įgyvendinant esminę rifo politiką, vadinamą „Reef 2050 Plan“, ir „reikalingi tvirtesni ir aiškesni įsipareigojimai, ypač skubiai kovojant su klimato kaitos padariniais“.
Aplinkos ministrė Ley sutiko, kad klimato kaita yra pati didžiausia grėsmė pasaulio rifams, tačiau sakė, kad „mūsų nuomone, neteisinga išskirti geriausiai valdomą pasaulio rifą, įtraukiant jį į „pavojuje“ atsidūrusiųjų sąrašą“.
Mokslininkų teigimu, UNESCO siūlymas buvo įspėjamasis signalas
Judant dabartiniu keliu, vidutinės globalios temperatūros pakils daugiau nei 2 laipsniais pagal Celsijų, o mokslininkai teigia, kad to negali išgyventi jokie rifai, skelbia organizacija „Climate Council“. Ji rekomenduoja Australijai iki 2030 metų sumažinti savo emisijas 75%, o iki 2035 metų pasiekti nulines bendrąsias emisijas.
Australija neįsipareigojo iki 2050 m. pasiekti nulinių grynųjų emisijų kiekio, dėl ko ji tampa pasauline atsiskyrėle.
Dabartiniai Australijos tikslai yra iki 2030 metų savo šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas sumažinti nuo 26% iki 28%, lyginant su 2005 metų lygiais, ir tai plačiai kritikuojama dėl buvimo pernelyg neambicingu siekiu.
„Australijos vyriausybė prižiūri vieną nuostabiausių ir žymiausių pasaulio ekosistemų, tačiau nuolatinė jos parama iškastiniam kurui ir efektyvios klimato politikos stoka reiškia, kad ji visiškai nepajėgi vykdyti šios atsakomybės,“ – sakė „Climate Council“ atstovė spaudai ir klimato tyrėja, profesorė Lesley Hughes. „Situacija yra labai prasta ir mūsų atsakas turėtų būti atitinkamas.“
„Greenpeace Australia Pacific“ generalinis direktorius David Ritter sakė, kad rifas negali būti apsaugotas „be greito šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų, atsirandančių deginant anglį, naftą ir dujas, sumažinimo“.
„Praėjus vos savaitei po to, kai ministras pirmininkas Scott Morrison G7 konferencijoje sulaukė pasaulio lyderių nepritarimo jo prastiems veiklos rezultatams klimato srityje, mes stebime siaubingas Australijos nesugebėjimo sumažinti emisijas pasekmes, o to kainą moka Rifas,“ – pranešime sakė Ritter.
Ataskaita paskelbta tuo metu, kai Australijai prisiekė naujasis vicepremjeras. Barnaby Joyce, klimato kaitos skeptikas yra „Nationals“ partijos, atstovaujančios kaimiškąją Australiją, kuri yra smarkiai priklausoma nuo iškastinio kuro gavybos, lyderis.
Manoma, kad Joyce pozicija apsunkins Morrison vyriausybės pastangas stiprinti klimato tikslus, jau priimtus daugelio kitų didžiųjų valstybių.
UNESCO Pasaulio paveldo pavojaus sąraše (angl. List of World Heritage in Danger) yra 53 vietovės, tarp kurių ir gamtos stebuklai, ir žmonių sukurtos vietos. Į sąrašą 1982 metais buvo įtrauktas Jeruzalės senamiestis, o oro antskrydžių metus bombarduotas Sirijos Alepo miestas čia įrašytas 2013 metais.
Manoma, kad įtraukimas į šį sąrašą paskatins šalis imtis veiksmų, kad būtų išsaugotos nykstančios vietos.
Kaip skelbiama UNESCO tinklalapyje, jei pavojuje atsidūrusi vieta praranda savo savybes, dėl kurių ji laikoma išskirtine, „Pasaulio paveldo komitetas gali nuspręsti pašalinti objektą tiek iš Pasaulio paveldo pavojuje sąrašo, tiek iš Pasaulio paveldo sąrašo“.