Prie visų klimato kaitos keliamų negandų sąrašo galima pridėti ir nutukimą bei su juo susijusias sveikatos grėsmes.
Bet kaip tai susiję?
Apie ryšį tarp klimato kaitos ir nutukimo savo naujoje apžvalgoje aprašė mokslininkai iš Filadelfijos vėžio tyrimų centro.
Tyrėjai rašo, kad didėjant globalioms temperatūroms, žmonės gali tapti mažiau fiziškai aktyvūs ir mažiau pajėgūs deginti perteklinius riebalus, dėl ko padidėja jų viršsvorio ar nutukimo rizika.
Savo ruožtu, tai gali lemti didesnes klimato kaitą skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, nes viršsvorio turintys ar nutukę žmonės naudoja daugiau iškastiniu kuru varomų transporto priemonių, tokių kaip automobiliai, o ne renkasi fiziškai aktyvias judėjimo formas, pavyzdžiui, vaikščiojimą ar važinėjimą dviračiais.
Viena iš viršsvorio ar nutukimo pasekmių sveikatai yra didesnė vėžio rizika, skelbia apžvalgos, neseniai paskelbtos žurnale „Hormone and Merabolic Research“, autoriai.
„Nutukimas yra siejamas su įvairių piktybinių navikų, įskaitant krūties ir gimdos kaklelio vėžį, stemplės vėžį, skrandžio, storosios žarnos, tiesiosios žarnos, kepenų, tulžies pūslės, kasos, inkstų, skydliaukės ir daugybinės mielomos, rizika,“ – rašė Christian Koch, „Fox Chase Cancer Center“ centro endokrinologijos padalinio direktorius, su kolegomis.
Egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl viršsvorio turintys ar nutukę žmonės yra labiau linkę susirgti vėžiu, tarp kurių ir išaugę insulino lygiai, dėl kurių gali padidėti gaubtinės žarnos, inkstų, prostatos ir gimdos kaklelio vėžio rizika.
Moterų atveju, riebalinis audinys gali gaminti estrogenus, kurie gali skatinti gimdos kaklelio, krūties ir kiaušidžių vėžio vystymąsi.
Mitybos atžvilgiu, „prie ko reikia grįžti, kad būtų sprendžiama ši problema, tai kad „mažiau yra daugiau“,“ – pranešime spaudai sakė Koch. „Jau geriau yra turėti puikios kokybės produktą, kuris gali kainuoti daugiau, tačiau yra sveikesnis, nei turėti kažką žemesnės kokybės, pigesnį ir mažiau sveiką. Turime pažvelgti į pilną paveikslą ir kaip galime padaryti šį pasaulį geresniu.“
Tyrėjai teigia, kad reikėtų atkreipti dėmesį iš kur kyla maistas. Pavyzdžiui, Viduržemio jūros ir kitos mažiau mėsos vartojančios dietos formos, „skaičiuojama, sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 72%, žemės naudojimą 58%, o energijos suvartojimą — 52%,“ – rašo mokslininkai.
„Šis straipsnis skirtas informuotumo didinimui, apie tai, kaip dalykai yra persipynę ir eiliniam žmogui, kad jis žinotų, kaip šie veiksniai veikia vienas kitą,“ — sakė Koch.