19.7 C
Panevėžys
Pirmadienis, 24 birželio, 2024

Vis daugiau gyventojų visame pasaulyje baiminasi dėl klimato kaitos krizės: jų sprendimai galit turėti įtakos populiacijai

AutoriusReda Barkauskaitė (ELTA)Fotofreepik.com

Penktadalis „The Guardian“ apklausoje dalyvavusių klimato mokslininkų teigia, kad dėl klimato kaitos nusprendė neturėti vaikų arba turėti jų mažiau. Daugelis jų tikina, kad žmonių populiacijos augimas klimato krizę gilina, kiti tyrimo dalyviai baiminasi, kad klimato sukeltas chaosas gali paveikti jų atžalų gyvenimą. Mykolo Romerio universiteto mokslininkė Audra Balundė sako, kad tema aktuali ir Lietuvos gyventojams – šiais metais atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 8,6 proc. Lietuvos gyventojų baiminasi dėl ekologinės krizės grėsmės jų gyvenimui. Pasak mokslininkės, augant suvokimui apie riziką, gali mažėti noras susilaukti vaikų.

„The Guardian“ kreipėsi į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitų autorius ir apžvalgų redaktorius siekdami išsiaiškinti, kaip klimato krizė ir žinojimas, kad artimiausiais metais pasaulinė temperatūra viršys tarptautinius tikslus, paveikia mokslininkų sprendimą turėti vaikų.

Dauguma apklaustų mokslininkių (99 proc. jų buvo vyresnės nei 40 m., du trečdaliai – vyresnės nei 50 m.) sprendimą dėl vaikų priėmė praėjusiais dešimtmečiais, kai buvo jaunesnės ir pasaulinio atšilimo pavojus neatrodė toks grėsmingas. Jos teigė nenorėjusios didinti pasaulinės žmonių populiacijos, – anot jų, tai daro didelę žalą aplinkai. Dalis moterų išreiškė nuogąstavimus ir dėl klimato kaitos sukelto chaoso, kurį gali tekti išgyventi vaikui.

„The Guardian“ tyrimo duomenimis, beveik penktadalis apklaustų klimato eksperčių nusprendė neturėti arba turėti mažiau vaikų dėl pasaulį krečiančios aplinkosaugos krizės. Dauguma jų teigė, kad priimti tokį sprendimą buvo gana sudėtinga.

Tyrimo metu „The Guardian“ apklausė ir vyrus. 7 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų teigė neturintys vaikų arba turintys mažiau, nei norėtų turėti.

Klimato kaitos mokslininkas: žmonių populiacijos augimas yra didelė problema

Prancūzijoje dirbanti klimato kaitos mokslininkė, kuriai šiuo metu 62-eji, tikino besidžiaugianti anksčiau priimtu sprendimu neturėti vaikų.

„Dar prieš 30 m. buvo visiškai aišku, kad pasaulis keliauja į pragarą“, – sakė apklausoje dalyvavusi specialistė.

CNRS ekologijos centre Prancūzijoje dirbantis mokslininkas sakė: „Ekologų bendruomenėje jau anksčiau buvo labai aišku, kad žmonių populiacijos augimas yra problema – biologinės įvairovės išsaugojimas absoliučiai priklauso nuo populiacijos stabilizavimo“.

Okeanologę, kuri taip pat nusprendė neturėti vaikų, paveikė aplinkos niokojimo problema, kurią ji stebėjo sparčiai besiplečiančiame gimtajame pakrantės mieste netoli San Paulo.

„Tai, kad gamtos ištekliai yra riboti, man buvo aišku nuo pat mažens. Paskui sužinojau apie klimato kaitą ir viskas tapo dar aiškiau. Mane visiškai tenkina galimybė mokyti kitus ir perduoti žmonėms tai, ką žinau. Nusprendę neturėti vaikų, su vyru nesigailėjome nė akimirkos. Abu dirbame klimato srityje, esame nuolatinėje kovoje“, – sakė ji.

Turinčius dideles šeimas vadina egocentriškais ir neatsakingais

Bonos universiteto klimato ekspertė pasirinko turėti vieną vaiką. Ji teigė, kad šiaurinėse šalyse kiekvieno žmogaus paliekamas anglies dioksido pėdsakas yra daug didesnis nei gyvenančiųjų pietų šalyse. Dėl šios priežasties sprendimą turėti vaikų teko gerai apsvarstyti.

„Imu panikuoti dėl savo vaiko ateities. Dukra gimė 2013 m., tuomet jaučiausi pozityvesnė dėl galimybės sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Dabar jaučiuosi kalta, kad prisidėjau prie klimato kaitos“, – kalbėjo mokslininkė.

Apklausoje dalyvavusi mokslininkė iš Indijos nusprendė įsivaikinti. Jos teigimu, šioje šalyje yra per daug vaikų, negaunančių užtikrinto gyvenimo galimybių. Anot mokslininkės, perduoti savo genus jai nėra taip svarbu – svarbiau kalbėti apie vertybes.

Mokslininkė pridūrė, kad turtingi žmonės, kurie renkasi turėti dideles šeimas dabartiniais laikais, yra „egocentriški ir neatsakingi“.

Neseniai atliktas tyrimas, kuriame buvo apklausiami 27–45 m. amžiaus amerikiečiai parodė, kad susirūpinimas dėl vaikų gerovės klimato kaitos paveiktame pasaulyje yra daug svarbesnis veiksnys nei nerimas dėl palikuonių išmetamo anglies dioksido kiekio. Švedijoje atlikus visų amžiaus grupių tyrimą paaiškėjo, kad tik nedaugelis pakeitė ar pakeis planus turėti vaikų dėl klimato kaitos grėsmių.

Dešimtadaliui lietuvių klimato krizė mažina norą susilaukti vaikų

Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė ir mokslininkė Audra Balundė iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pabrėžia, kad ateityje laukia vis daugiau iššūkių, susijusių su klimato krize.

„Jaunoji karta patirs žymiai daugiau ekstremalių reiškinių, tokių kaip sausros, potvyniai, karščio bangos. Jie susidurs ir su senkančiais maisto bei vandens ištekliais, didėjančia aplinkos tarša“, – akcentuoja pašnekovė.

Anot jos, nieko nuostabaus, kad vienas iš motyvų, lemiančių žmonių apsisprendimą neturėti vaikų, yra suvokimas, kad jų atžalos ateityje gali patirti didelių sunkumų. A. Balundės teigimu, nerimaujama ne tik dėl to, kad su vaiko auginimu susijusios praktikos prisidės prie ekologinės krizės gilinimo – daugelis būgštauja ir dėl to, kad vaikai gali neturėti tokios gerovės, kokią turėjo jų tėvai.

„2021 m. duomenimis, kuriuos surinko JAV visuomenės tyrimų centras, valstijose buvo stebima auganti tendencija neturėti vaikų tarp 18–49 m. žmonių. 2018 m. duomenimis šioje amžiaus grupėje 37 proc. žmonių teigė, kad nėra linkę turėti vaikų. 2021 m. šis skaičius išaugo iki 44 proc. Motyvai, kodėl nenorima susilaukti vaikų, varijuoja, bet dėl aplinkosauginių priežasčių vaikų susilaukti nenorėjo 5 proc. JAV gyventojų“, – sako mokslininkė.

2024 m. reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, kurį kartu su A. Balunde atliko Rita Žukauskienė ir Aistė Bakaitytė, parodė, kad beveik 10,9 proc. Lietuvos gyventojų nerimas dėl ekologinės krizės mažina norą susilaukti vaikų. 18–29 m. amžiaus grupėje šis procentas buvo aukštesnis ir siekė 14,8 proc.

„Šiuos rezultatus svarbu matyti ir suvokiamos rizikos kontekste. To paties tyrimo duomenimis, 8,6 proc. Lietuvos gyventojų teigia manantys, kad ekologinė krizė gali kelti rimtą grėsmę jų gyvenimui. 18–29 m. amžiaus grupėje šis skaičius siekė 11 proc. Tikėtina, kad augant rizikos suvokimui, gali mažėti noras susilaukti vaikų“, – tikina ji.

Apibendrindama A. Balundė pabrėžia, kad apsisprendimas neturėti vaikų dėl aplinkosauginių priežasčių yra normali reakcija. Ekologinė krizė yra realus pavojus ir, pasak „Tvari Lietuva“ pašnekovės, su ja ateinančios pasekmės turės realų neigiamą poveikį ateities kartoms.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

JT įspėja, kad pasaulis atsidūrė ant klimato bedugnės krašto: valstybių vadovai turi imtis radikalių veiksmų

confident-noyce

Naujausioje klimato mokslininkų apklausoje – nerimą keliantys scenarijai: laukia badas, konfliktai, masinė migracija

confident-noyce

V. Janulevičius: Poveikio klimatui neutralizavimo akto patvirtinimas – žingsnis padėsiantis gelbėti Europos pramonę

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau