Dalis Panevėžio miesto ir rajono gyventojų toliau priešinasi europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto rengėjų siūlomam geležinkelio mazgo, kurį sudaro tarptautinė keleivių stotis vakarinėje miesto dalyje bei papildomas miestą kertantis beveik 23 kilometrų ilgio kelio ruožas, sprendiniui.
Net keletą kartų pigesnes projekto Aukštaitijoje alternatyvas palaikantys gyventojai sako pasigendantys principingos Panevėžio rajono valdžios pozicijos – nepritarti apie 438 mln. eurų vertės sprendiniui.
„Panevėžio rajono gyventojams ir jų atstovams nėra aišku, ar Panevėžio rajono politikai gali ar vis tik yra rimtos priežastys, kurios trukdytų pateikti valingą politinį sprendimą (…) nepritarti 22 kilometrų ilgio geležinkelio ruožo su antra keleivine stotimi statybai“, – skelbia Panevėžio rajono visuomenės viešo intereso gynimo grupe save įvardijantys gyventojai.
Pasak raštus įvairioms valdžios institucijoms išsiuntinėjusios grupės vadovo Tomo Rutkausko, pasirinktas sprendinys yra per brangus, o gyventojų neįtikina argumentai apie tokios alternatyvos ekonominę naudą Panevėžio regionui.
Be to, gyventojai toliau baiminamasi, kad tiesiant papildomą ruožą bus nugriauta daugiau nei dvi dešimtys gyvenamųjų namų, nerimaujama dėl kultūros paveldo objekto – siaurojo geležinkelio – likimo.
Nepamatuotai didelė kaina
Pernai spalį Susisiekimo ministerija patvirtino 438 mln. eurų vertės „Rail Baltica“ Panevėžio geležinkelio mazgo sprendinį su tarptautine keleivių stotimi vakarinėje miesto dalyje, šalia aplinkkelio, su papildomu miestą kirsiančiu ruožu.
Vis dėlto dalis rajono gyventojų sako nesuprantantys alternatyvos su dviem stotimis poreikio. Pagal ją dar viena keleivių stotis suplanuota maždaug 13 kilometrų nuo Panevėžio centro – prie kelio į Šiaulius esančiuose Gustonyse.
„Nei miestui, nei rajonu jokios pridėtinės vertės (alternatyva – BNS) neatneša, o išlaidos didžiulės. Mes žinome, kad trūksta pinigų tiek gynybai, tiek švietimui, jų nerandama, o štai čia kaip pajuoka visam tam priešinami žmonės, didžiulės lėšos nukreipiamos į kitą pusę“, – BNS teigė Panevėžio rajono visuomenės viešojo intereso gynimo grupės vadovas Tomas Rutkauskas.
„Tai yra nepamatuotai didelė kaina. Pusė milijardo tai yra neregėta, negirdėta kaina už 22 kilometrus geležinkelio ruožo. Tai protu nesuvokiamas skaičius“, – pridūrė jis.
Sprendžiant dėl „Rail Baltica“ plėtros Panevėžio regione pernai visuomenei buvo pristatytos trys jos alternatyvos. Pagal du pigesnius 69 mln. ir 73 mln. eurų kainavusius sprendinius buvo numatyta viena greta Panevėžio einanti europinė vėžė su keleivių stotimi Gustonyse be papildomo ruožo per miestą.
Už vieną iš šių pigesnių alternatyvų pasisako ir Panevėžio rajono gyventojai.
Sieks švelnesnių pasekmių gyventojams
Vis dėlto „Rail Baltica“ projekto rengėjai dar pernai vasarą pirmenybę teikė brangiausiam sprendiniui, pagal kurį tuomet buvo numatyta nugriauti iki 25 gyvenamųjų namų bei nusavinti sklypus.
Dėl to pernai rugpjūtį 35 Panevėžio miesto ir rajono gyventojai raštu kreipėsi į savivaldybes, Seimą, Vyriausybę bei Prezidentūrą.
Spalį Susisiekimo ministerija patvirtino brangiausią alternatyvą su stotimi Panevėžyje bei papildomu miestą kertančiu ruožu, tačiau europinę vėžę jau numatė patraukti arčiau siaurojo geležinkelio, taip leidžiant išsaugoti anksčiau planuotus griauti privačius namus.
Tačiau T. Rutkauskas teigia abejojantis, ar tiesiant papildomą ruožą per Panevėžį pavyks išsaugoti namus. Jam nerimą kelia ir kultūros paveldo objekto – siaurojo geležinkelio – likimas.
Savo ruožtu Susisiekimo ministerija tikina, kad įgyvendinant pasirinktą alternatyvą bus papildomai vertinami konkrečiai su namais bei siauruoju geležinkeliu susiję sprendiniai. Dėl to, pasak ministerijos, diskutuojama ir su Kultūros ministerija bei Kultūros paveldo departamentu.
„Ministerijos sprendime yra aiški sąlyga – siekiant kuo švelnesnių pasekmių gyventojams ir esamoms urbanizuotoms teritorijoms, 1435 mm pločio vėžės geležinkelio trasos sprendiniai (…) esantys šalia Bernatonių kaimo, sodų bendrijos „Šilas“ ir šalia kultūros paveldo objekto – Siaurojo geležinkelio komplekso, bus papildomai vertinami, tikslinami ir vystomi konkretizavimo stadijoje“, – BNS nurodė Susisiekimo ministerija.
Anot jos, tarptautinė keleivių stotis Panevėžyje pagerins susiekimą su miestu, ekonominį augimą, taip pat paskatins papildomas investicijas. Šią alternatyvą anksčiau rėmė ir Panevėžio miesto savivaldybė bei regiono verslas.
Tuo metu Gustonyse numatyta keleivių stotis, anot Susisiekimo ministerijos, bus naudojama vietiniam susiekimui – pasak ministerijos, šią teritoriją numatant naudoti kariniam mobilumui tarptautinio lygio stotis čia veikti negalėtų.
Spendimų galios centras – ne savivaldybėje
Pasak T. Rutkausko, „Rail Baltica“ projekto sprendiniams nepritariantys gyventojai pasigenda aktyvesnio Panevėžio rajono savivaldybės įsitraukimo ir aiškios politinės pozicijos.
„Jie tarsi sėdi ant dviejų kėdžių. Lyg ir nepritaria, bet ir nieko nedaro, nereiškia jokios pozicijos prieš. (…) Plaukiama pasroviui, jaučiasi, kad sprendimų priėmimo galios centras yra kažkur kitur“, – teigė Panevėžio rajono bendruomenės atstovas.
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius sako, jog gyventojų laiškų dėl „Rail Baltica“ sprendimų sulaukia po keletą kartų per dieną, tačiau teigė, jog savivaldybė neturi galios daryti įtaką jų priėmimui.
„Kad mūsų žodis eitų į dangų… Taryba dėl savo ramybės buvo priėmusi sprendimą (protokolinį – BNS), kad nepritaria tai atšakai (per Panevėžį – BNS). Bet kur tas nueina toliau sunku pasakyti“, – BNS teigė A. Pocius.
„Diskutuoti galima, balsuoti galima, bet kas priima galutinius sprendimus, nežinau“, – kalbėjo Panevėžio rajono meras.
A. Pocius teigė rajono tarybai balandį pasiūlysiantis priimti sprendimą, kuriuo būtų oficialiai nepritarta Susisiekimo ministerijos patvirtintai „Rail Baltica“ Panevėžio geležinkelio mazgo alternatyvai: „Bet kokios to pasekmės, labai abejočiau“.
Pasak T. Rutkausko, antradienį Panevėžio rajono savivaldybėje numatytas bendruomenės sutikimas europinės vėžės mazgo projektą rengusios įmonės „Kelprojektas“ atstovais.
Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi dar 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
