Banko „Citadele“ 2024 m. birželio ir gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje gyventojų lūkesčiai apie šalies ekonomikos perspektyvą yra geriausi iš Baltijos šalių. Gruodį 35 proc. apklaustųjų sakė, kad kitais metais tikisi augančių atlyginimų, palyginti su 31 proc. birželį.
„Manau, kad šiuo metu darbo rinkoje, kalbant apie darbuotojų ir darbdavių santykį, derybinė galia yra darbuotojų pusėje. (…) Turime ekonomikos augimą, turime labai ilgą ilgalaikį nedarbą, verslas žino, kad prisitraukti darbuotojų yra labai sunku ir atitinkamai įmonės kelia atlyginimus, bet ir pačių įmonė finansinė situacija yra labai gera“, – žurnalistams teigė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Apklausa taip pat parodė reikšmingą išaugusį lūkestį dėl gerėjančios gyventojų finansinės padėties. Gruodį padėties gerėjimo tikėjosi 28 proc. apklaustųjų, o birželį taip manė 19,1 proc. Lietuva taip pat yra vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje daugiau gyventojų tikisi gerėjančios finansinės padėties nei blogėjančios.
„Lemia tai, kad mūsų ekonomika yra stipriausia ir geriausias aspektas yra tai, kad mūsų ekonomika stipriai iš karto atrodė keliuose sektoriuose. Turime labai įspūdingą pramonės augimą ir kaip bebūtų keista, krentant Vokietijos pramonei, mūsų pramonės gamyba auga. (…) Mes taip pat turime neblogą mažmeninės prekybos sektorių“, – aiškino A. Izgorodinas.
Apie didelių pirkinių įsigijimą lietuviai mąsto santūriau
Apklausos duomenimis, Lietuvoje gyventojų ketinimai leisti pinigus stambiems pirkiniams kontrastuoja su gerėjančia nuomone apie finansų padėtį ir atlyginimus.
„Nepaisant gerėjančių darbo užmokesčio ir finansų perspektyvos vertinimų, šalyje, nors ir nežymiai, padaugėjo gyventojų, kurie neketina arba nežino, ar leis pinigus stambiems pirkiniams. Palyginti su šių metų vasara, gyventojai nori mažiau išlaidauti kelionėms, būsto remontui, transporto priemonėms, buitiniams prietaisams ir baldams“, – teigia „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Apklausoje dalyvavusių respondentų teigimu, daugiausiai pinigų yra ketinama leisti kelionėms (27 proc.), būsto remontui (23 proc.) ir elektronikai (18 proc.). Lyginant su birželiu, beveik visi planuojamų išlaidų rodikliai yra sumažėję – tuomet pinigus kelionėms ketino 32 proc., būsto remontui – 29 proc.
Sumažėjo ir norinčiųjų įsigyti naują transporto priemonę – nuo 18 proc. birželį iki 10 proc. gruodį. Vis dėlto A. Izgorodino teigimu, nors ir sumažėję, šie rodikliai vis vien yra labai aukšti.
„Tuos skaičius reikia vertinti kontekste – analogiški rodikliai Latvijoje ir Estijoje yra gerokai silpnesni. Nematome, kad gyventojai dar daugiau pinigų nori skirti didelėms išlaidoms, tačiau iš kitos pusės, istoriškai tas rodiklis yra pakankamai aukštas“, – pažymėjo jis.
„Tarkim, beveik kas dešimtas apklaustasis planuoja savo pinigus skirti būsto įsigijimui. Tai yra nuostabi statistika. Lygiai tas pats ir su automobiliais – kas dešimtas respondentas ketina pirkti naują automobilį“, – paaiškino ekonomistas.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų lapkritį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
