Baltijos kelias – neeilinis įvykis, sudrebinęs pasaulį XX a. pabaigoje. Baltijos tautos pirmąkart per beveik 50 okupacijos metų pagaliau buvo išgirstos – aiškus siekis atkurti trijų tautų nepriklausomybę nuskambėjo visame pasaulyje. Lietuviai, latviai ir estai buvo vieningi – susikibo rankomis ir sudarė maždaug 650 km ilgio gyvą grandinę automagistralėje Vilnius-Ryga-Talinas.
Baltijos kelias įvyko 1989 m. rugpjūčio 23 dieną.
Įvykiai iki Baltijos kelio
1989 m. kovą įvyko rinkimai į SSRS parlamentą. Tai buvo pirmieji demokratiniai, nesuklastoti rinkimai Sovietų Sąjungoje. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (Sąjūdis) jau buvo įleidęs šaknis beveik visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, todėl rinkimai tapo neabejotinai svarbūs.
Knygoje „Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m.“ skyriuje apie Sąjūdį, kurio autorė istorikė Emilija Juškienė, šių rinkimų svarba irgi pabrėžta.
„Sąjūdis tikslo siekė taikiomis politinėmis priemonėmis – parlamentiniu keliu. Todėl šie rinkimai lietuviams buvo labai svarbūs, nes reikėjo pasirinkti asmenis, kurie atstovaus Lietuvai Maskvoje. Tai buvo pirmi rinkimai demokratijos plėtimosi sąlygomis, kuriuose galėjo dalyvauti kitų pažiūrų kandidatai“, – rašoma E. Juškienės tekste.
Sąjūdžio Panevėžio taryba irgi prisidėjo prie to, kad šiuos rinkimus laimėtų LPS kandidatai.
„Sąjūdžio Panevėžio taryba nuolat koordinavo savo veiksmus su vilniečiais, organizavo susitikimus su kandidatais, rūpinosi reklama. Sąjūdininkai, norėdami sužinoti kandidatų politines nuostatas, išdalijo jiems anketas, kuriose buvo klausiama: ar Lietuva aneksuota valstybė, ar jūsų tikslas – Nepriklausoma Lietuva ir kt.“, – tęsiama Panevėžio kraštotyros muziejaus Sąjūdžio ekspozicijos vyr. muziejininkės autoriniame skyriuje.
Nepriklausomybėje augusias kartas turbūt stebintų tai, kad SSRS rinkimai vykdavo Sąjūdžiui dar net neegzistuojant.
„Iki tol kandidatų siūlymą buvo uzurpavusi kompartija ir jos kontroliuojamos visuomeninės organizacijos. Rinkimai būdavo butaforiniai – iškeliamas vienas kandidatas, nesuteikiant alternatyvaus pasirinkimo, o ir rezultatai klastojami“, – rinkimų situaciją aprašė E. Juškienė.
Tikri rinkimai buvo kur kas kitokie.
„Sąjūdžio atstovus Panevėžyje, kaip ir kitur, iškėlė gerokai didesnis kolektyvų skaičius. Visuomenei buvo patrauklesnė Sąjūdžio rinkimų programa. Rinkimuose susidūrė dvi pagrindinės jėgos: Lietuvos komunistų partija ir Sąjūdis, siekęs iš Maskvos tribūnos kalbėti ne tik Sovietų Sąjungos žmonėms, bet ir visam pasauliui apie savo apsisprendimą“, – rašė istorikė.
Rinkimuose Lietuvos komunistų partija buvo sutriuškinta.
„Rinkimus laimėjo Sąjūdžio remti kandidatai, jie gavo didžiąją dalį balsų. Atstovauti Maskvoje panevėžiečiai išrinko Sąjūdžio remtus žmones – vilniečius žurnalistą Vitą Tomkų ir profesorių Vytautą Landsbergį. Tai buvo pirmas didysis komunistų partijos pralaimėjimas. Sąjūdis pajuto savo jėgą ir tai paskatino vieningai veikti toliau“, – rinkimų rezultatus apibendrino istorikė.
Panevėžio kraštotyros muziejaus Sąjūdžio ekspozicijos vyr. muziejininkės E. Juškienės tekste minima, kad naujai išrinkti Lietuvos atstovai SSRS parlamente buvo spaudžiami reikšti okupantų ideologijai nepritariančią pilietinę poziciją Bene svarbiausias įpareigojimas tautos atstovams – pasmerkti Ribentropo-Molotovo paktą.
Primename, kad Ribentropo-Molotovo paktas – tai nepuolimo sutartis tarp SSRS ir nacistinės Vokietijos, pasirašyta 1939 m. rugpjūčio 23 dieną. Į sutartį įtraukti slaptieji protokolai, kuriuose šios dvi valstybės pasidalino įtakos sferomis. Protokolas leido SSRS be Vokietijos pretenzijų inicijuoti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rytų Lenkijos, Besarabijos (dab. Moldova, tuo metu priklausė Rumunijai) okupaciją ir aneksiją. Tuo tarpu Vokietija „gavo“ Vakarų Lenkiją.
„[Lietuvos SSR atstovai SSRS parlamente turėjo] raginti, kad būtų pripažinti neteisėtais ir oficialiai pasmerkti Stalino-Hitlerio sandėriai, įtvirtinti Ribentropo-Molotovo 1939 m. paktuose su papildomais protokolais ir 1940 m. SSRS įvykdyta Nepriklausomos Lietuvos aneksija“, – rašė E. Juškienė.
Kadangi šis paktas yra pagrindinis dokumentas, įrodantis neteisėtą Lietuvos aneksiją, Sąjūdis pradėjo aktyviai nagrinėti šią SSRS-Vokietijos sutartį ir jos pagrindu pareikšti Lietuvos siekį atkurti Nepriklausomą demokratinę valstybę.
Akcijos organizavimas
Pati Baltijos kelio idėja ir organizavimas vyko koordinuotai su Latvija ir Estija. Susitikimai su šalių atstovais buvo slapti. Tačiau vienas toks susitikimas galimai įvyko Panevėžyje.
Minint Baltijos kelio 30-metį 2019 m. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje atidengta unikali atminimo lenta.
Sužinojęs, kad istorinis trijų Baltijos šalių atstovų susitarimas dėl unikalios akcijos vyko Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, klebonas Romualdas Zdanys sumanė tokį įvykį įamžinti atminimo lenta. Joje parašyta: „Čia 1989.06.13 slapta įvyko Estijos, Latvijos ir Lietuvos Baltijos kelio rengėjų koordinacinis susirinkimas“.
Nors nebuvo tikslios informacijos, kad Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rūsyje įvyko toks susirinkimas, bažnyčios klebonas R. Zdanys sakė, kad reikia susitikimą įamžinti.
„Kol sensacinga žinia bus įrodyta dokumentais, aš ir 1990 metų kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras iš Panevėžio Jonas Liaučius savo asmeninėmis lėšomis nusprendėme iškaldinti memorialinę lentą istoriniam įvykiui įamžinti“, – 2019-aisiais metais portalui JP teigė bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys.
Daugiau sužinoti apie tai galite čia.
Baltijos kelias Panevėžyje
Baltijos kelio data neatsitiktinai sutampa su Ribentropo-Molotovo pakto pasirašymo diena. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos tautos privertė Sovietų Sąjungą pažvelgti tiesai į akis.
Baltijos kelio organizavimas buvo sudėtingas. Todėl visas maršrutas (Vilnius-Ryga-Talinas) buvo suskirstytas atkarpomis. Atkarpą nuo Panevėžio iki Latvijos sienos koordinavo dabartinis Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas, Panevėžio Sąjūdžio tarybos narys Algimantas Plitninkas ir Pasvalio tarybos deleguotas Algirdas Mulevičius.
Panevėžio meras R. Račkauskas Atgimimo laikotarpiu buvo aktyvus Sąjūdžio narys kartu su bendražygiais.
„Tuo metu, drauge su patriotiškai nusiteikusiais bendraminčiais atidžiai sekėme politinę situaciją visoje Sovietų Sąjungoje, buvome pasiryžę ir ruošėmės aktyviai įsijungti į Lietuvoje jau bundantį išsilaisvinimo judėjimą. Tad, 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje susikūrus Sąjūdžiui, aktyviai ėmėmės kurti jo padalinį Panevėžyje. Įkūrėme iniciatyvinę grupę, kurioje nuo pat pradžių ir dalyvavau“, – prisiminė miesto meras.
Tuo metu dar architektu dirbęs meras buvo išrinktas į Panevėžio Sąjūdžio miesto tarybą.
„Buvome įsitraukę praktiškai į visas Sąjūdžio veiklas, kūrėme rėmimo grupes, vykdėme įvairiausių formų agitaciją, su žaliais raiščiais saugojome Sąjūdžio renginius. Sunku prisiminti, ko tuo metu nedarėme. Susiformavus Panevėžio skyriaus struktūrai, buvau išrinktas į Sąjūdžio miesto tarybą. Joje buvau Organizacinės komisijos pirmininkas ir Kultūros komisijos narys“, – teigė R. Račkauskas.
Kartu su Algimantu Plitninku, meras buvo deleguotas koordinuoti Baltijos kelią.
„Kaip Organizacinės komisijos pirmininką į koordinacinę grupę mane delegavo Sąjūdžio miesto taryba. Be manęs, ruožą nuo Panevėžio iki Latvijos sienos dar koordinavo šviesios atminties bendražygiai – mūsų tarybos narys Algimantas Plitninkas ir Pasvalio tarybos deleguotas Algirdas Mulevičius“, – prisiminė Rytis Račkauskas.
„Kaip jau minėjau, buvome atsakingi už Baltijos kelio atkarpą nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. Šią atkarpą suskirstėme mažesnėmis atkarpomis, priskirtomis konkretiems šalies rajonams. Mūsų rūpestis buvo užtikrinti sklandžią šios gigantiškos ir unikalios akcijos eigą, pradedant logistika, saugumu, informacijos teikimu ir valdymu bei baigiant įvairiausių organizacinių klausimų sprendimu“, – tęsė miesto meras.
Išvengta provokacijų ir sabotažo
R. Račkauskas priminė, kad vis dėlto okupacijos sąlygomis organizuoti tokią akciją buvo labai pavojinga.
„Neužmirškime, kad akcija vyko okupacijos sąlygomis, Lietuvoje buvo sovietinė kariuomenė, veikė represinis KGB aparatas. Taigi, įvairūs trukdžiai, dažniausiai ne atvira forma, buvo vykdomi. Buvome pasiruošę ir parengę priemones prieš provokacijas ir sabotažą“, – paaiškino pašnekovas.
Tuometiniam Sąjūdžio nariui labiausiai įsiminė tai, kaip jį ir bendražygius akcijos metu keiksmais išplūdo sovietų kariai. Buvo grasinama susidorojimu.
„Atmintyje įstrigo epizodas, kai galutinėje akcijos fazėje su žinomu aviakonstruktoriumi ir oreiviu, šviesios atminties mūsų miesto garbės piliečiu Vladu Kensgaila jo sukonstruotu lėktuvu pakilome akciją koordinuoti iš oro. Įpusėjus skrydžiui, per raciją prisijungę sovietiniai kariškiai su lavina keiksmų pagrasino mus numušti, jeigu tuojau pat nenusileisime“, – prisiminė R. Račkauskas.
Jie pakluso kariškiams ir nuleido lėktuvą. Tačiau ilgai nelaukdami pakilo vėl.
„Teko leistis artimiausioje pievoje, keliolika minučių parūkyti ir vėl kilti, tik jau stengiantis skristi kiek galima žemiau, kad nefiksuotų jų radarai. Laimei, viskas baigėsi gerai“, – džiaugėsi Panevėžio miesto meras, tuometinis Panevėžio Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Rytis Mykolas Račkauskas.
Dabar meras šią akciją vertina vienareikšmiškai teigiamai. Anot R. Račkausko, šis įvykis yra itin svarbi preliudija Nepriklausomybės atkūrimui.
„Vertinu kaip išskirtinai svarbų įvykį, pademonstravusį pasauliui Baltijos tautų ryžtą ir apsisprendimą gyventi laisvai. Tai buvo Kovo 11-osios preliudija – po Baltijos kelio tapo aišku, kad Nepriklausomybės paskelbimas jau tik laiko klausimas. Niekada neabejojau panevėžiečiais, pats visada didžiuojuosi juo esąs. Esu tikras, kad ir dabar, jeigu prireiks, vėl petys petin sustosime vardan Tos. Vėl būsime stiprūs vienybe ir tautine dvasia. Prisiminkime ir didžiuokimės jau legendiniu Baltijos keliu!“ – skatino meras.
Baltijos kelią paminėti skirti renginiai
Siekiant paminėti šią neeilinę, į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą įtrauktą akciją, Panevėžyje numatomi įvairūs renginiai.
Panevėžio kraštotyros muziejaus pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje bus atidaryta Baltijos kelio paroda.
Panevėžiečiai galės išvysti fotomenininko Romualdo Požerskio akcijos metu darytas nuotraukas. Parodą lankyti galima nemokamai, į ją atvykti galite adresu: Respublikos g. 17.
Baltijos keliui skirtus renginius Panevėžyje galite rasti čia.
Visą viešai prieinamą Baltijos kelio virtualią parodą galite rasti Panevėžio kraštotyros muziejaus puslapyje.
Taip pat Baltijos kelio minėjimo dieną vainikuos patys įvairiausi renginiai Panevėžio kraštotyros muziejuje. Vyks Baltijos kelio forumas-diskusija „Demokratijos ir autokratijos priešprieša vakar ir šiandien“. Visą dienos programą rasite muziejaus puslapyje.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Panevėžio kraštotyros muziejumi.
„Laisvės kovos Panevėžio krašte“
Šis projektas yra skirtas leisti naują leidinių rubriką apie XX a. Panevėžio istoriją portale JP. Portalo korespondentai bendradarbiauja su Panevėžio kraštotyros muziejumi, kurio pagalba įvairioms istorinėms temoms randami pašnekovai, išlaikomas tekstų istorinis faktiškumas.
Visų straipsnių subjektas – istoriniai įvykiai Panevėžyje. Korespondentai aiškinsis, koks buvo Panevėžio miesto ir rajono vaidmuo šiuose įvykiuose: nuo Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. iki jos atkūrimo 1990-aisiais. Rugpjūtis ypatingas mėnuo šiai rubrikai – kadangi šį mėnesį minimas Baltijos kelias, projektas pradedamas temomis apie Sąjūdį ir jo veiklą bei viską, kas vyko iki Baltijos kelio.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Panevėžio kraštotyros muziejumi. „Laisvės kovos Panevėžio krašte“ projektą remia Medijų rėmimo fondas.
