Jau truputį daugiau kaip pusmetį aplink pasaulį plaukia jachta „Luka“. Jachtos savininkas, iš Panevėžio rajono kilęs Vytautas Juškevičius, planuoja plaukti šešerius metus ir tiek laiko nematyti Lietuvos. Jo žmona Joana ir dukrelė Luka per metus po kartą sugrįš į Tėvynę. Jos jau buvo grįžusios į Lietuvą.
Jachtą pavadino dukros vardu
Pasak jachtos savininko ir keliautojo, projektas pavadintas „Sailing Luka“.
„Projektas taip vadinasi, o laivas pavadintas „Luka“, dukros vardu. Yra pasakojimų, kad negalima keisti laivo vardo, prietarai tokie, bet nesu prietaringas pavadinimą pakeičiau. Kai pirkau laivą, jis vadinosi „Undina“. Dar pasakojama, esą, „moteris laive – nelaimė“. Tuomet tie, kurie norėtų keisti pavadinimą, bet nekeičia, tegu neima moterų į laivą“, – smagiai pasakoja Vytautas ir primena, kad jachta iš Lietuvos startavo pernai liepos 9 dieną iš Klaipėdos.
Luka mokosi laive
Keliauninkas aplink pasaulį tęsia pasakojimą ir sako, kad kelionėje jau daugiau nei pusę metų ir daug kur buvo, daug ką matė.
„Jau aplankėme vienuolika šalių. Oi, jei tik gerai užlenkiau pirštus. Aplankėme Švediją, Daniją, Vokietiją, Belgiją, Olandiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Britų salas, Ispaniją, Portugaliją, Žaliojo kyšulio salas, Barbadosą, o dabar vėl teko išsitraukti Prancūzijos vėliavą – esame Martinikoje“, – skaičiavo aplankytas šalis ir vietas Vytautas. ir svarsto:
„Taip, kelionėje planuojame būti šešerius metus, jeigu viskas gerai. Ta prasme su finansais ir jeigu sveikatos leis. Manau, kad šiuo metu planai – aplankyti ir apžiūrėti pasirinktas šalis. Norime grįžti namo, kol Lukai reikės eiti į 5-ą klasę, o dabar ji mokosi laive savarankiškai – su mūsų pagalba. Grįžusi tęs mokslus mokykloje. Mano nuomonė, įdomiau su pasauliu susipažinti matant dalykus ne vadovėlyje, o realybėje.“
Kelionei ruošėsi dvejus metus
Į klausimą, kaip reikia pasiruošti tokiai kelionei, ar įmanoma numatyti visus galimus atvejus plaukimo metu, atsako, kad tokiai kelionei reikia ruoštis pakankamai ilgai.
„Mūsų pasiruošimas truko dvejus metus nuo laivo įsigijimo. Laivo ieškojau dar ilgiau. Numatyti viską ir viskam pasiruošti tikrai sudėtinga. Dažniausiai tie, kurie stengiasi tai padaryti – lieka ant kranto, nes gyvenimo neužtenka. Daug tokių neįgyvendintų svajonių taip ir lieka svajonėmis, nes nesugebi atsispirti nuo kranto, vis kažkas nepadaryta, vis kažko gaila, o ko gaila, sunku atsisakyti. Reikėjo daug ką paaukoti, kad galėtume atsirišti švartovus, laikančius laivą prie kranto, ir išplaukti į Nuotykį“, – aiškino jachtos kapitonas.
Neįvertino maisto kainų
Anot keliauninko, pats didžiausias netikėtumas – maisto kainos.
„Pagrindinis nuotykis, kad negalėjome įsivaizduoti, jog maistas gali kainuoti šitaip brangiai salose! Gailiuosi, kad Kanaruose – paskutinė vieta, kur buvo įmanoma tai padaryti, neprisikrovėme maisto į visas galimas jachtos ertmes. Dar vis maitinamės Kanaruose nusipirktu maistu jau antras mėnuo, bet galėjome pasikrauti daugiau“, – pasakojo Vytautas.
Tuoj pat jis pristatė ir kainas: „Morkų kilogramas – 8 eurai, vienas pomidoras –pusantro euro, agurkas – euras. Bananų kilogramas – 5 eurai, litras pieno – 4 eurai, 150 g jogurto – pusantro euro, o apelsinų kilogramas – 8 eurai.“
Plaukė ilgiau nei planavo
Jachta „Luka“ jau perplaukė Atlantą ir laivo kapitonas paaiškino, kad geriausia plaukti Atlanto vandenynu.
„Atlantą perplaukėme per 16 parų. Tikėjausi per 14, bet dėl oro sąlygų plaukėme ilgiau. Esame priklausomi nuo oro, ir pirmas dalykas, kurį padarai atsikėlęs ryte – patikrini orų prognozę ir tik tada gali apsilankyti tualete… Atlanto vandenyną saugiausia kirsti nuo spalio iki vasario mėnesio pabaigos. Paskui prasideda stipresni vėjai arba štiliai. Dabar esame Karibuose ir čia būsime apie pusantrų metų. Per šį laiką planuojame aplankyti daugelį salų. Nuo gegužės iki spalio mėnesio geriausia būtų dingti į pietus. Tuomet ateina uraganų sezonas ir saugiau būtų tą metą praleisti pietinėje Karibų jūros dalyje“, – išsamiai pasakojo Vytautas kaip sekėsi perplaukti Atlanto vandenyną.
Išmoko žvejoti po vandeniu
Stebint „Youtube“ videoreportažus galima suprasti, jog žuvies pakanka ir jos galima prisivalgyti ligi soties.
„Žuvį valgome dažnai – pagauname nemažai. Išmokau medžioti po vandeniu . Naujas hobis! Tai į laivą parvelku „prabangios“ žuvies, kurios ne visada gausi net turguje. Žuvį kepu grilyje ant anglių, skonis būna fantastiškas ir valgyti neatsibosta. Kol kas nematau požymių, kad šeimyna jos atsisakytų“, – giria naująjį meniu Vytautas.
Namiškiai aplanko keliautojus
Pasiteiravus apie ilgesį Lietuvai, namiškiams, porina: „Namiškiai atvažiuoja į svečius. Atskrido brolis ir pabus trejetą savaičių. Nori pasižiūrėti, kaip mes čia gyvenam. Pagyvens ir vėl grįš į Lietuvą. Beje, Joana su Luka prieš porą mėnesių jau buvo Lietuvoje. Aplankė artimuosius. Kai turi viską netoliese – nevertini, o kai išplaukėme, tada kilo noras dažniau susitikti. Gyvenant Lietuvoje, tikrai, rečiau susitikdavom. Kai matai pasaulio žmones, supranti, kad įpročiai labai panašūs, kaip ir mūsų. Žmonės elgiasi panašiai, didelių išskirtinumų nėra. Galbūt Ramiojo vandenyno salose pastebėsime kitokį elgesį, bet dabar nieko išskirtinio.“
Laivo palikti nenori
Spontaniškai kyla klausimas – tokioje ilgoje kelionėje ir matant daugelį įvairių šalių, ar neatsiranda noras pasirinkti gyvenimą ne Lietuvoje?
„Negali žinoti, kur gyvenimas nuneš. Kol kas nėra minčių apie gyvenimą svetur. Smagu čia, kad visada vasara ir šilta, bet pasiilgstu ir žiemos. Dukra norėtų sniego senį nulipdyti, bet nėra iš ko. Kai plauki, pagalvoji, kaip gerai mes gyvenam Lietuvoj, kokie darbštūs esame, o čia, šiltuose kraštuose, jie truputį tinginiukai. Bent jau tokį įspūdį susidarėme. Gyvena apsišiukšlinę, apsikuitę, o Lietuvoje visur švaru, gražu, tvarkinga“, – aiškina V. Juškevičius.
Keliautojas sako, kad žmona ir dukra planuoja grįžimus kasmet, o jam labai gaila palikti laivą be priežiūros, bet priduria: „Žinoma, norėtųsi grįžti trumpam. Matysime, kaip galimybės leis.“
Visi linkėjimai padeda
Ir paskutinis klausimas, kurį uždavėme, ar palinkėjimas „Gero vėjo!“ padeda?
„Visi palinkėjimai padeda, įskaitant ir „gero vėjo“. Jis nereiškia „stipraus vėjo“, jis reiškia, gal labiau, „tinkamo, smagaus, pakeleivingo“. Visada smagu, kai kas parašo palinkėjimą, pakomentuoja – jautiesi reikalingas.“
