Lietuvos žvalgyba pareiškė, kad diplomatinė Rusijos karo Ukrainoje baigtis artimiausiu metu yra mažai tikėtina.
„Diplomatinė karo Ukrainoje baigtis artimiausioje perspektyvoje yra mažai tikėtina. Kremlius jaučiasi pranašesnis už Ukrainą remiančias demokratines valstybes ir, beveik neabejotina, tęs karą tol, kol sulauks esminių nuolaidų“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Pasak šių institucijų, tarptautinis spaudimas nekeičia Rusijos pozicijos, o jos stiprėjanti sąjunga su Iranu ir Šiaurės Korėja rodo, kad konfrontuodama su Vakarais Rusija nesibodės jokių sąjungininkų ir jokių priemonių.
Tokiu vertinimu žvalgyba pasidalijo nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) spaudimo invaziją 2022 metų pradėjusią Rusiją bei Ukrainą susodinti taikos derybų ir jam kaltinant Kyjivą, jog tai jis nenori ugnies nutraukimo.
Anot žvalgybos institucijų, Rusija turi resursų tęsti karą prieš Ukrainą ne vienerius metus.
„Nors konfliktas iš Rusijos reikalauja milžiniškų išlaidų, artimoje perspektyvoje ji ne tik išliks pajėgi užtikrinti panašų karo finansavimo lygį, bet, tikėtina, ir jį didinti“, – teigiama grėsmių vertinime.
Rusijos karinės išlaidos šiemet siekia apie 130 mlrd. eurų arba 6,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet pareigūnai neabejoja, kad realūs asignavimai karui bus dar didesni, nes įprastai papildomų lėšų Rusija skiria tiek iš įslaptintos biudžeto dalies, tiek iš kitų viešųjų finansų sričių.
Pasak žvalgybos, savo finansinių galimybių ribos Rusija dar nepasiekė, tačiau dėl Kremliaus sprendimo tęsti karą šalies ekonomika bus silpna, nekonkurencinga ir itin pažeidžiama.
Anot VSD ir AOTD, Vladimiro Putino režimas jaučiasi visiškai kontroliuojantis situaciją Rusijoje, turi visuomenės paramą karui.
„Būtent todėl Putinas jaučiasi pranašesnis už Ukrainą remiančias demokratines valstybes ir tęs karą bei spaudimą Vakarams tol, kol sulauks esminių nuolaidų“, – rašoma leidinyje.
„Formulė „Taika už žemę“ taip pat mažai tikėtina, nes Ukrainos teritorijų aneksija Rusijai yra ne tikslas, o tik priemonė pateisinti ir įtvirtinti agresyvią politiką. Kremlius prievarta rusifikuoja užimtas Ukrainos teritorijas, nes nesiruošia derėtis dėl jų grąžinimo ir, labai tikėtina, siekia jų gyventojus ilgalaikėje perspektyvoje supriešinti su neokupuota Ukraina. Rusifikacija nesuteikia Maskvai jokių derybinių svertų, tačiau yra esminė Ukrainos naikinimo strategijos dalis“, – teigiama jame.
Pasak žvalgybos, Rusijos keliamos grėsmės – karinė agresija, diversijos ir įtakos veikla – nesumažės net pabaigus ar įšaldžius karą Ukrainoje, keisis tik tų prioritetiniai taikiniai.
Anot pareigūnų, šiuos taikinius atskleidžia prieš pat įsiveržiant į Ukrainą Rusijos iškeltas reikalavimas Vakarams grąžinti 1997 metų NATO ribas.
