Jau aštunti metai emocinė paramos tarnyba „Vaikų linija“ kviečia dalyvauti nacionalinėje „Veiksmo savaitėje BE PATYČIŲ“. Aktyviai į šią akciją įsitraukė ir „Vyturio“ progimnazijos bendruomenė, kurdama ir vykdydama įvairias patyčių prevencijai ir jų stabdymui skirtas veiklas: integruotos etikos pamokos, aktyviosios pertraukos.
Diskusijai apie patyčias kūno kultūros ir etikos mokytojas Šarūnas Piščikas į mokyklą pakvietė Panevėžio krepšinio komandą „Lietkabelis“, kurią kiekvienose varžybose palaiko „Vyturio“ progimnazijos mokiniai.
Į susitikimą-spaudos konferenciją mokyklos aktų salėje atvyko krepšininkai: Darjušas Lavrinovič, Kšištofas Lavrinovič, Simas Galdikas, Žygimantas Janavičius (Lietuva), Ben Madgen (Australija), Lorenzo Villiams (JAV), Parteris Troupe’as (JAV). Po svečių prisistatymo pasipylė mokinių klausimai. Susirinkusiuosius domino patyčių problema. Ar už klaidas krepšinio aikštelėje nesulaukiama patyčių? Ar jų sportininkai nepatyrė, kai patys buvo mokiniai?
Svečiai atsakė, kad vaikystėje buvę visko: juk iš klaidų mokaisi ir augi, tobulėji. Svarbiausia įsidėmėti, kad tie, kurie tyčiojasi, patys turi problemų. Vadinasi, reikia padėti jiems. Patyčios – silpnųjų ginklas. Nereikėtų painioti pajuokavimų ir visuomet ištiesti ranką silpnesniam. Į klausimą, kaip išvengti muštynių, mokiniai išgirdo atsakymą, kad pirmiausia reikia pagalvoti ir suskaičiuoti bent jau iki 10.
Mokinius domino įvairiausi klausimai iš sportininkų gyvenimo. Krepšininkai, atsakinėdami į klausimus, pasakojo, kiek daug jie dirba – treniruojasi. Žygimantas Janavičius džiaugėsi tuo, kad pomėgis žaisti krepšinį sutampa su mėgstamu darbu. Paklausus, ar sportininkams patinka futbolas, jie atsakė, kad ir varžybas smagu stebėti, ir treniruočių metu nevengia futbolo kamuolį paspardyti. O populiariausia vieta, kur mėgsta sportininkai nueiti – suši baras.
Daugiausia klausimų sulaukė broliai Lavrinovičiai. Paklausus, ar dažnai juos painioja, atsakė, kad taip buvo vaikystėje. O dabar jie kiek skiriasi, nes vienas panašus į tėtį, o kitas – į mamą, tik nesutarė, kas į ką. Na, o paklausus, ar teko kada susikeisti aikštelėje, atsakė, kad to nereikia, nes abu žaidžia labai gerai. Į linksmą klausimą ar dažnai broliai tranko galvas į durų staktas, jie atsakė, kad būna visko, tuo labiau, kad durys mažesnės už sportininkus.
Į klausimą, ką valgo, Simas Galdikas atsakė, kad žmogus kaip automobilis – ką įpilsi, taip ir važiuos. Sportininkai valgo košes, mėsą, geria vandenį, o ne saldžius gėrimus.
Klausimų buvo daug ir įvairių. Ir lietuvių, ir anglų kalba. Į visus svečiai atsakė labai nuoširdžiai ir atsakingai.
Susitikimą vainikavo dar viena staigmena. Nuėjus į sporto salę mokyklos direktorei buvo pasiūlyta „dėti iš viršaus“. Tai buvo įspūdinga, nes direktorei padėjo aukštaūgiai svečiai.
Sportininkai palinkėjo sėkmės moksluose ir pakvietė sirgti už komandą. Juk „Lietkabelio“ pergalė – garbingas Panevėžio miesto istorijos puslapis.
O bendraujant svarbiausia niekados nepamiršti, kad su kitais reikia elgtis taip, kaip norite, kad elgtųsi su jumis. Jei padėsite kitiems – ir jums kas nors padės. Gyvenime viskas grįžta.
