Žmonėms aktyviau aukojant kraujo, Lietuvoje auga ir garbės donorų skaičius.
2021 metais šis statusas suteiktas 165, užpernai – 146, pernai – 221 žmogui. Šiemet per du mėnesius tokiais jau pripažinti 105 žmonės.
„Šiai dienai garbės donorų iš viso yra 1130 asmenų. Didėjimą lemia vis augantis kraujo donorų kiekis, donorystės idėjų sklaida Lietuvoje“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovas Tomas Bagdonas.
Norint tapti garbės donoru, reikia aukoti kraujo arba jo komponentų bent 40 kartų.
Per metus vyras gali donuoti kraują iki šešių kartų, moteris – iki keturių.
„Nesunku paskaičiuoti, kad jei donuojama nuolat, tai vyrai garbės donorais gali tapti per septynerius metus, moterys šiek tiek ilgiau, per dešimt metų, – sakė T. Bagdonas. – Visi donavimo atvejai yra sumuojami, nesvarbu, kurioje Lietuvos kraujo donorystės įstaigoje donoras neatlygintinai suteikia kraują ar jo dalis.“
„Kraujo donorystės įstaiga, nustačiusi, kad donoras pasiekė nurodytą neatlygintinų kraujo donacijų rodiklį, nustatyta tvarka NKC teiks prašymą donorui suteikti garbės donoro vardą“, – pridūrė jis.
Lietuvoje veikia trys kraujo donorystės įstaigos: Nacionalinis kraujo centras (NKC), Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centras, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kraujo centras.
Iki šiol garbės donoro vardo suteikimą administravo Sveikatos apsaugos ministerija, nuo gegužės tą darys NKC.
Sulaukęs pensinio amžiaus, garbės donoras turi teisę gauti antro laipsnio valstybinę pensiją – 144,7 eurų, tačiau jis turi būti ne tik davęs kraujo bent 40 kartų (arba 200 kartų kraujo plazmos), bet ir bent dešimt metų aktyviai dalyvavęs nemokamos donorystės veikloje.
Šiuo metu tokią pensiją gauna apie 80 asmenų.
Norėdamas ją gauti, kriterijus atitinkantis žmogus turi kreiptis į vieną iš trijų kraujo donorystės įstaigų, jog ši pateiktų dokumentus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komisijai, kuri ir priimą tokį sprendimą.
Nacionalinio kraujo centro duomenimis, 2023 metais registruota apie 40 tūkst. kraujo donorų, atlikta 72,3 tūkst. donacijų, surinkta daugiau nei 32,5 tūkst. litrų kraujo.
2022 metais registruota 38,4 tūkst. donorų, atlikta 68 tūkst. donacijų ir surinkta augiau nei 30,5 tūkst. litrų kraujo.
Centras taip pat nurodo, jog auga ir pirmakarčių donorų skaičius: 2022 metais jų buvo apie 7,8 tūkst., o 2023 metais – 8,4 tūkstančio.
