Archeologai į šiaurę nuo Vezuvijaus sunaikinto Pompėjos miesto atkasė vergų kambarį, kuris leidžia pažvelgti į žemiausio sluoksnio žmonių gyvenimo realybę maždaug prieš 2000 metų.
Kambario „Civita Giuliana“ viloje – ji stovi už 600 metrų nuo senovinio miesto – apstatymas rodo, kad tarnų patalpose galėjo egzistuoti hierarchija, sekmadienį pranešė archeologai. Pavyzdžiui, rastos dviejų skirtingų tipų lovos – viena itin paprasta ir be čiužinio, kita – patogesnė. Kambaryje taip pat buvo dvi nedidelės spintelės.
Tam tikra prasme tai atradimas, „kuris yra svarbesnis ir suteikia daugiau informacijos apie senovės gyvenimą nei graži statula“, – X tinkle rašė Pompėjos muziejaus direktorius Gabrielis Zuchtriegelis.
Paprasta lova buvo rasta ir kitame vergų kambaryje, kuris buvo atidengtas 2021 m. Archeologai daro prielaidą, kad ši patalpa tuo pat metu buvo ir vergų kambarys, ir buvo naudojama kaip sandėlis. Tolesni čia rastų keraminių indų ir amforų tyrimai atskleidė, kokiomis sudėtingomis ir nehigieniškomis sąlygomis ten gyveno žmonės, teigiama sekmadienio pranešime. Patalpa vergai esą dalijosi su mažiausiai trimis graužikais. Viena žiurkė, buvusi dėžėj po lova, matyt, bandė sprukti, tačiau ir ji žuvo vadinamajame piroklastiniame sraute.
Pompėja ir jos gyventojai po Vezuvijaus išsiveržimo 79 mūsų eros metais buvo palaidoti po pelenais, purvu ir lava. Tačiau tai iš dalies užkonservavo miestą. Pompėja iš naujo buvo atrasta XVIII amžiuje. Dabar ji yra viena labiausiai lankomų vietų Italijoje.
