Panevėžio rajono meras Antanas Pocius naujose pareigose jau dirba mėnesį – inauguracija vyko balandžio 25 dieną. Meras vadovaus 2023–2027 metų kadencijos Tarybos darbui. Prieš mėnesį prisiekęs rajono meras A. Pocius prisipažino, kad su nerimu laukia darbų pradžios, nes naujai išrinkti merai ir tarybų nariai dirbs pagal naują savivaldos įstatymą – meras įgauna kur kas daugiau galių.
Todėl, praėjus mėnesiui, su A. Pociumi ir kalbamės apie kadencijos pradžią, apie pradėtus darbus, apie pokyčius šeimoje ir kaip giminaičiai vertina naujas pareigas.
– Nuo inauguracijos ir priesaikos praėjo mėnuo. Koks mėnuo buvo ir ar jau apsipratote naujose pareigose?
– Nelabai jaučiu, kad reikėjo pratintis. Neypatingai pasikeitė – reikėjo dešimt metrų pereiti iš vieno kabineto į kitą. Tik darbo principas kitoks, kai buvau pavaldume, o dabar – žodį pasakai ir jis yra rimtas žodis. Pavaldinių kitokia reakcija. Tik ne baimės reakcija. Nepykstu, jei ir vardu vadina. Tik pamenu, kai dirbau vicemeru, pavaldiniai išgirdę atsakymą sakydavo, kad eina dar su meru pasitarti. Dabar to sakyti jiems nereikia. Jau su meru pasitarė.
– Kokie pirmi darbai, kai pradėjote dirbti?
– Pirmi darbai dar nesibaigė. Juokauju, kad kaip meras dar nelabai dirbu merišką darbą. Pagal naują įstatymą mero galios kitokios, labai daug dokumentų. Nors praėjo mėnuo, dar nebaigiau išnagrinėti naujų dokumentų. Aiškinuosi, kur pasirašyti turi administracijos direktorius, o kur – meras, ką tvirtina direktorius, o ką – meras. Labai sudėtinga ir vis galvoju, kaip reikėjo sukurti įstatymą, kad sėdi visą dieną ir šifruoji naują įstatymą.
– Gal turite, kas gali pamokyti, patarti?
– Labai daug problemų ir nežinau, kuo jos baigsis. Kad darbai vyktų darniai ir visos šalies savivaldybės dirbtų pagal vienodus planus ir nebūtų interpretacijų. Juolab kad savivaldos įstatymas visoms savivaldybėms – tas pats.
– Buvote nuvykęs į Seimą ir susitikote su parlamentarais, Seimo pirmininke ir buvo žadama, kad savivaldos įstatymą peržiūrės, klausinėjo merų, ką reikėtų keisti?
– Girdėjau tik tiek, kad Seimui pateiktas 300 pasiūlymų paketas. Kokie tai pasiūlymai, dar įvardinti negaliu. Man atrodo, kad pačiame Seime – palaida bala ir neaišku, ar tuos pasiūlymus priims. Pagrindinės kalbos vyksta dėl Tarybos narių apmokėjimų. Pykstu, kai Seimo nariai pradeda kalbėti ir aptarinėti Tarybos narių apmokėjimo klausimus, bet ir jie nėra susitvarkę savų atlyginimų. Jiems (Seimo nariams) vertėtų įstatymus peržiūrėti, kad Tarybos narių gaunami pinigai dokumentaliai būtų padengti, kaip priklauso, o nebūtų trakuojama, kaip patinka.
– Panevėžio rajono tarybos nariai pagal reglamentą gauna darbo užmokestį ir pinigus kanceliarinėms išlaidoms padengti. Ar viskas tame reglamente numatyta?
– Buvusios kadencijos Tarybos nariai gaudavo mažesnes išmokas, o dabar išmokėjimų dydžiai bus kitokie. Darbo užmokestis bus nuo 0,5 iki 1 minimalios algos, o kanceliarinėms ir kitoms išlaidoms pusė minimalios algos – 420 eurų. Tarybos nariai pildo tabelius ir pristato reikiamus dokumentus, kuriais padengiamos kanceliarinės išlaidos. Tačiau visiems Tarybos nariams priminiau priesaiką – tarnauti sąžiningai. Todėl visi atsiskaitymai turi būti atlikti sąžiningai – be apgaulių.
– Kada ir kaip prasideda darbo diena?
– Iš namų, iš Ramygalos, išvažiuoju 7 val. ir darbe būnu prieš pusę aštuonių. Iš darbo stengiuosi išvažiuoti apie 17 val., jeigu po darbo nėra susitikimų, renginių ir kitokių darbų. Darbo diena – dokumentų skaitymas, susipažinimas su jais. Kartais į dokumentų nagrinėjimą nelendu, o palieku šį darbą namuose – prieš miegą įlendu į kompiuterį ir nagrinėju. Labai geras užsiėmimas.
– Kaip šeima – žmona, vaikai, giminaičiai priėmė pokyčius? Kaip vertino jūsų pasirinkimą tapti meru?
– Kad niekas nepasikeitė. Namuose kaip nelaikė viršininku, kai buvau vicemeras, taip nelaiko ir dabar, kai esu meras. Namuose esu eilinis vyras. Darbo duris uždarau kaip rajono meras, o namų duris atidarau kaip šeimos vyras. Namuose ir indus plaunu, kartais cepelinus išverdu, tik grindų neplaunu – neišmokau. Vaikai džiaugiasi tėvo pareigomis. Dukra Orinta jau 18 metų gyvena Anglijoje ir turiu anūkėlį anglą, kuris nemoka lietuviškai. Sūnus Erikas gyvena Kaune ir yra policijos pareigūnas. Beje, tik giminaičiai, kadangi esu iš Klaipėdos rajono ir dažnai apsilankau Endriejave – tai jie didžiuojasi mano užimamomis pareigomis. Didžiavosi, kai buvau vicemeras, o dabar didžiuojasi, kad esu rajono meras.
– Ar nesigailite, kad gyvenimas pasisuko taip, jog iš Klaipėdos krašto teko atvykti į Panevėžio rajoną ir apsigyventi Ramygaloje?
– Gailėtis – jau per vėlu. Tačiau meluočiau, jei sakyčiau, kad nėra gimtinės traukos. Tai nostalgija, trauka, prisiminimais. Viduje vis kirba ir kartais atsiranda noras grįžti į tėviškę, į kaimelį Šilininkus, kur gimiau. Nors ten nieko nėra likę, bet nuvažiavęs dūšioje kažką jauti, kad ne šiaip vieta, bet vieta, kur gimiau. Tačiau grįžti į giminę būtų sudėtinga, nes jau praėjo 37 metai, kai gyvenu Panevėžio rajone.
– Jūsų kadencija ketveri meti, iki 2027-ųjų. Tai greitai prabėgs. Kokie planai ateičiai?
– Negaliu pasakyti. Negalvoju. Kita vertus, nežinia, kokia sveikata bus. Po ketverių metų esu linkęs baigti politiko karjerą. Nenoriu būti tuo žmogumi, kuris griūdamas, neturėdamas sveikatos vis tiek eina pareigas. Po ketverių metų bus virš 65-erių. Sąžinė nebeleistų dirbti toliau. Yra jaunesnių. Tačiau žinau, kad reikia dirbti sąžiningai, tai ir stengsiuosi tuos ketverius metus taip darbuotis.
