Tradicinio žemaitukų žygio dalyviai, senoviniais kinkiniais pasiryžę įveikti beveik 300 kilometrų nuo Luokės iki Niūronių, priešpaskutinę žygio dieną pailsėti sustojo Maženiuose, Velžio seniūnijos valdose. Kaip visada svetingi Maženių bendruomenės žmonės ir pirmininkė Danutė Pleskienė žygio dalyvių laukė nuoširdžiai pasistengę – nušienavę stadioną, su ant laužo garuojančios sriubos puodu ir akordeonu.
Keturiolika žemaitukų augintojų iš visos Lietuvos, dešimt žirgų ir vienas šuo – toks ekipažas nuo praėjusio šeštadienio keliauja Lietuvos kaimo keliukais, vengdamas didelio asfaltuoto kelio. Ne tik todėl, kad „fūrų“ kauksmo gali baidytis žirgai.
„Važiuoti mažais keleliais, sustojant kaimuose, yra vienintelis būdas pamatyti, kokia išties yra Lietuva, iš arti pažinti jos žmones, – poilsio valandą Maženiuose sakė žygio organizatorius, Arklio muziejaus direktorius Mindaugas Karčemarskas. – Gražiausia, ką šiame žygyje patiriame, yra žmonių gerumas ir jų mokėjimas dalytis. Savo įsidėtų lašinių dar iki šiol nevalgėme, o rytoj jau laukia paskutinė kelionės diena.“
Visi kinkiniai senoviški, vežimai mediniais ratais, žygio dalyviai apsirėdę senoviškais drabužiais, apsigobę raštuotomis austinėmis gūniomis.
Šiemetinis žemaitukų žygis pavadintas „Į „Bėk bėk, žirgeli! – su žemaitukais“, ir skiriamas Žemaitijos vardo paminėjimo 800-osioms metinėms.