Nors vieno didžiausių pastarųjų metų Panevėžio projekto – Stasio Eidrigevičiaus menų centro konkurso nugalėtojai yra jau aiškūs, tačiau dalis miestiečių nerimsta ir nenori, kad miesto centre išdygtų naujas ir modernus pastatas. Pastaruoju metu merdintis prieš 50 metų statytas kino centro „Garsas“ pastatas ir toliau miesto centre gali tūnoti pustuštis. Mat vietoj jo planuojamos modernaus S. Eidrigevičiaus menų centro statybos gali ir neprasidėti.
Kultūros paveldo departamentui įteiktas Panevėžio miesto bendruomenės prašymas, jog sovietmečiu statytam kino centrui „Garsas“ reikia suteikti kultūros paveldo objekto statusą.
Neoficialiomis naujienų portalo JP žiniomis, toks raštas įteiktas laikinai Kultūros paveldo departamentui vadovaujančiam Algimantui Degučiui. Nors departamento atstovė spaudai Dovilė Bielevičiūtė tikino, kad jokio prašymo negavo.
Prieštarautų įstatymams
Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė ramino ir aiškino, kad kino centrui „Garsas“ negali būti skirtas kultūros paveldo objekto statusas.
„Jeigu to būtų reikėję, buvo galima pakeisti ir anksčiau. Šiam pastatui neįmanoma skirti kultūros paveldo objekto statusą – neatitinka nuostatų. Tipinį kino teatro pastatą, koks yra „Garsas“, kūrė maskviečiai architektai, o projektas tuomet buvo patiražuotas po visą Sovietų Sąjungą. Panevėžyje, nugriovus senąjį kino teatro pastatą, naujas buvo pastatytas dar 1968 metais. Tokie kino teatrai pastatyti ne tik Panevėžyje, bet Klaipėdoje, Druskininkuose. Todėl keisti „Garso“ statuso neįmanoma – tai prieštarautų Kultūros apsaugos paveldo įstatymui“, – teigė D. Gasiūnienė.
Pateiks atsakymą
Pasak vyriausios miesto architektės, įgyvendinant menų centro projektą, buvo vykdytos net kelios visuomenės apklausos.
„Kino centro pastato nesiruošiama nugriauti – jis bus rekonstruojamas į menų centrą ir esminis dalykas – išlaikys kultūros įstaigos paskirtį. O paskirtis stiprinama kuriant Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. Kitas dalykas. Savo išvadas apie „Garso“ pastatą pateikė ir ekspertai. Jų išvados apie pastato konstrukcijas – gan drastiškos: jos avarinės būklės. Todėl pastatą būtina pertvarkyti iš esmės. Tenka apgailestauti, kad įgyvendinat menų centro projektą, atsiranda visokių kliūčių. Tačiau, mano galva, į pertvarkas reikia žiūrėti geranoriškai ir sutelktai dirbti, kad Panevėžys turėtų svarbių kultūros objektų, garsinančių miestą“, – sakė Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja ir pridūrė:
„Tiesa, Kultūros paveldo departamentas lyg ir gavo prašymą, kuriame išreikšta vietos bendruomenės nuomonė ir keliamas klausimas, kaip išsaugoti kino centrą „Garsas“. Savivaldybė turės pateikti departamentui informaciją. Savivaldybėje dirba kvalifikuoti specialistai, kurie savo pareigas atlieka puikiai“.
Oficialiai nesikreipė
Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Dovilė Bielevičiūtė naujienų portalui JP paaiškino, kad patikrino paveldo apskaitos duomenis.
„Departamento specialistai informavo, kad dėl kino centro „Garsas“ į Kultūros paveldo departamentą niekas nesikreipė, todėl jo įrašymas į Kultūros vertybių registrą nesvarstytas. Jeigu būtų kreiptasi, pirmiausia žiūrima, ar siūlomas objektas atitinka šalies Kultūros ministro įsakymu patvirtintus „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą. O architektūros objektams jis būtinas 50 metų“, – teigė D. Bielevičiūtė.
S. Eidrigevičiaus menų centro konkurso nugalėtojų projektas
Turi savo vertintojus
Anot departamento atstovės spaudai, visus sprendimus dėl kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo bei jų įrašymo į Kultūros vertybių registrą priima nekilnojamojo kultūros vertinimo tarybos.
„Panevėžio miesto savivaldybė turi savo nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, kuri sėkmingai dirba. Todėl Panevėžio mieste esantį objektą ir turėtų vertinti Savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Minimam kino teatrui šiemet sukanka 50 metų, teoriškai jis gali būti vertinamas, tačiau vien amžiaus cenzo nepakaktų, turi būti daugiau vertingųjų savybių“, – sakė Kultūros paveldo departamento specialistė.
Kino centras „Garsas“
[quote_box_center] „Garso“ istorija
Kino centras „Garsas“ istorija prasidėjo 1928 metų liepos 14 dieną, kai Nina Fridmanienė savo namuose (Respublikos gatvėje) atidarė kino teatrą „Sirena“. Kino teatras, 1939 m. pirmasis pradėjo rodyti įgarsintus kino filmus ir nuo tada buvo pavadintas „Garso“ vardu.
1939 metais kino teatrą, kuro tuometinis pavadinimas buvo „Forum“ įsigijo Stasys Činikas ir Pranas Vanagas. Jie atnaujino pastatą, padidino vietų skaičių salėje nuo 350 iki 445 ir užregistravo jį nauju pavadinimu „Garsas“.
Per Antrąjį pasaulinį karą kino teatras beveik nenukentėjo. Senasis „Garso“ pastatas, statytas 1920 metais., buvo naudojamas iki 1964 metų. 1968 metais jo vietoje pastatytas naujas, modernus 850 vietų kino teatras, galintis demonstruoti plačiaformatį kiną. Tai buvo penktasis toks kino teatras Lietuvoje.
1999 metais atliktas pastato kapitalinis remontas, atnaujinta techninė įranga.
2013 metų lapkričio mėnesį atnaujinta techninė įranga. Kino centre sumontuotas skaitmeninis kino projektorius, kuris ne tik užtikrina aukščiausią rodomų kino filmų vaizdo bei garso kokybę. [/quote_box_center]