Lietuvos žvalgyba perspėjo, kad Baltijos jūros infrastruktūra gali tapti ir tyčinių atakų taikiniu.
Taip jis kalbėjo institucijoms pastaraisiais mėnesiais dažniau pranešus apie kabelių pažeidimus Baltijos jūroje, nors tiriant visus tuos atvejus tyčinio sabotažo požymių nebuvo nustatyta.
„Neatmestina, kad Baltijos jūros infrastruktūra taps ir tyčinių atakų taikiniu“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Neatmestina“ žvalgyba savo sąvokų aiškinimuose laiko 30–45 proc. tikimybę.
Pasak institucijų, Baltijos jūros infrastruktūra sulaukia nuolatinio Rusijos dėmesio.
Anot jų, Rusijos žvalgybos tarnybos infrastruktūros stebėjimui ir žvalgybai pasitelkia ir civilinius laivus – prisidengia komercine laivyba ar moksliniais tyrimais.
„Rusijos laivų netipiški manevrai fiksuojami virš povandeninės infrastruktūros, be to, jie pastebimi ir prie energetikos objektų, esančių Baltijos jūroje, pavyzdžiui, vėjo elektrinių parkų“, – teigiama grėsmių vertinime.
Netyčiniai incidentai
Nuo pernai gruodžio institucijos pranešė apie įvairių kabelių Baltijos jūroje pažeidimus, juos daugiausiai įvykdė vadinamajam Rusijos „šešėliniam“ laivynui ir Kinijos įmonėms priklausantys laivai.
Visgi tyrimus pradėjusios institucijos ir žvalgybos tarnybos nė vieno iš šių incidentų nesusiejo su diversijomis – kabelių pažeidimai siejami su atsainia laivyba ir nekompetetingomis įgulomis.
Lietuvos žvalgyba teigia, kad netyčinių infrastruktūros pažeidimų rizika ateityje augs.
„Beveik neabejotina, kad artimoje perspektyvoje Baltijos jūroje padaugės Rusijai draugiškų šalių, taip pat ir Kinijos, laivų“, – rašoma grėsmių vertinime.
„Tikėtina, kad intensyvėjant trečiųjų šalių laivybai Baltijos jūroje didės netyčinių infrastruktūros pažeidimų rizika dėl jų neatsakingo požiūrio į laivybą ir kai kuriais atvejais įgulų kompetencijos stokos“, – teigiama jame.
Keliolika įtariamųjų sabotažu
Žvalgyba patvirtino, jog Lietuvoje yra sulaikyti keliolika asmenų, susijusių su Rusijos tarnybų organizuotomis diversijomis.
Anksčiau Generalinė prokuratūra skelbė apie keliolika su sabotažu susijusių vykdomų ikiteisminių tyrimų.
„Priešingai nei tradiciniai Rusijos žvalgybos tarnybų agentai, diversijas vykdyti sutikę asmenys iki sulaikymo dažnai spėja įvykdyti vos vieną ar keliasjiems pavestas užduotis. Šie asmenys ne visada gauna jiems pažadėtą finansinį atlygį, o juos sulaikius iš Rusijos nesulaukia jokios pagalbos“, – teigia VSD ir AOTD.
Anot jų, pernai Europoje buvo sulaikyta daugiau nei penkiasdešimt diversijų vykdytojų ir koordinatorių atliekant tyrimus.
Pati diversijų kampanija prasidėjo 2023 metais.
Žvalgyba teigia, kad nekonvencinės kinetinės operacijos prieš Lietuvą prasidėjo nuo istorinę svarbą turinčių monumentų šniekinimo ir palaipsniui peraugo į operacijas, kurioms įvykdyti reikia didesnių resursų.
Apie naujausią atvejį paaiškėjo praėjusią savaitę, kai policijos generalinis komisaras pranešė, jog pernai mėginta padegti vietą Šiauliuose, kur buvo sutelkta karinė parama Ukrainai.
Verbuoja „Telegram“
Anot žvalgybos, Rusijos politinis elitas, įgalinęs tarnybas vykdyti karo metui įprastas diversijas, siekia daryti žalą Vakarams neperžengdamas atviro konflikto ribos.
„Jos (…) vertintinos kaip sudedamoji agresyvios Rusijos užsienio politikos Vakarų atžvilgiu dalis, o ne kaip prieš atskiras valstybes nukreiptos atakos“, – teigiama grėsmių vertinime.
Anot jo, pasitelkdamos kelių pakopų tarpininkų sistemą, Rusijos žvalgybos tarnybos siekia paslėpti tikruosius diversijų užsakovus ir koordinatorius.
Diversijas dažniausiai sutinka vykdyti greitai ir lengvai užsidirbti norintys asmenys – jų Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai ieško socialiniuose tinkluose, ypač „Telegram“, siūlydami atlikti nesudėtingus, bet gerai ir greitai apmokamus darbus.
„Šioms operacijoms vykdyti pasitelkiami laisvai Europoje judėti galintys asmenys, įprastai neturintys jokių specifinių įgūdžių ar pasiruošimo“, – tvirtina VSD ir AOTD.
Pasak jų, vykdydama nekonvencines kinetines operacijas, Rusija, beveik neabejotina, siekia paveikti Vakarų visuomenes padidinti nepasitikėjimą valstybių institucijomis ir priversti politikus mažinti paramą Ukrainai.
