Žemės ūkio ministerija planuoja skirti 3 mln. eurų, kad paskatintų kiaulių augintojus atsisakyti kiaulininkystės.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, jog kiekvienam nuo 1 iki 100 kiaulių auginančiam ūkininkui, esančiam maro zonoje, bus mokama po 100 eurų už vienos kiaulės atsisakymą ir papildomai 1,5 tūkst. eurų kitų gyvūnų įsigijimui.
„Pirmiausia, mes siūlome kiekvienam smulkiam kiaulių augintojui, kuris šiuo metu augina kiaules rajonuose, kur pasireiškė kiaulių maras, pasvarstyti ekonomiškai naudingą valstybės pasiūlymą ir pradėti auginti kitus gyvūnus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Surplys.
Pasak jo, šio pasiūlymo atsisakę ūkininkai galės gauti 1,5 tūkst. eurų biosaugos priemonėms savo fermose.
Anot G. Surplio, kiaulininkystės atsisakymas gali sumažinti afrikinio kiaulių maro plitimą šalyje.
Ministro teigimu, lėšos bus paimtos iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų, todėl Vyriausybės pritarimo nereikia, o finansine paskata 14-oje maru užsikrėtusių Lietuvos rajonų galės pasinaudoti maždaug 6 tūkst. ūkininkų, kurie turi 18 tūkst. kiaulių.
Ministerija paskatą ketina skirti nuo rugsėjo, ja galės pasinaudoti tik šiuo metu registruotų kiaulių turintys augintojai.
G. Surplio nuomone, tokia priemonė nėra skirta sunaikinti smulkiuosius kiaulių augintojus, nes ji – savanoriška.
„Jokio draudimo auginti kiaules nebus. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra mano prioritetats, todėl apie draudimą nekalbame“, – tvirtino ministras.
Šią savaitę „Idavang“ fermoje Akmenės rajone nustatytas maro protrūkis. Visos 19,5 tūkst. kiaulių bus sunaikintos.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiais metais afrikinis kiaulių maras nedideliuose ūkiuose buvo užfiksuotas beveik 40 kartų, dėl to buvo sunaikinta apie 2,3 tūkst. kiaulių.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
