Vyriausybė po pustrečių metų trukusio proceso užbaigė maždaug 120 tūkst. hektarų valstybinės žemės valdymo perdavimą šalies savivaldybėms. Trečiadienį priimtu nutarimui kartu baigta ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pertvarka.
„Finišuojame su du su puse metų trukusiu pasirengimu perduoti valstybinę žemę savivaldybėms ir pertvarkyti Nacionalinę žemės tarnybą – šitas yra paskutinis, baigiamasis Vyriausybės nutarimas“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Anot jo, užbaigus pertvarką savivaldybės patikėjimo teise nuo šiol valdo 55 tūkst. hektarų suformuotos (45 tūkst. sklypų) ir 67 tūkst. ha nesuformuotos žemės, be to, savivaldybės perima dalį NŽT funkcijų ir gali savarankiškai spręsti žemėtvarkos klausimus.
„Iš esmės žemėtvarkos klausimai, tai, kas buvo sprendžiama Nacionalinėje žemės tarnybos, miestuose ir miesteliuose pereina į savivaldą ir savivaldybė tampa paslaugų teikėju, tiek planuotoju. Miestų vyriausieji architektai planuodami teritorinius, erdvinius planus turės dabar įrankį tvarkyti ir žemėtvarką“, – sakė S. Gentvilas.
Tačiau nutarimas draudžia be Vyriausybės sutikimo inicijuoti savivaldybėms perduotų miškų pertvarkymą, keisti žemės sklypo ribas, naudojimo paskirtį, būdą ar paversti kitomis naudmenomis.
Anksčiau Vyriausybės patvirtintos sklypų perdavimo taisyklės numato, kad savivaldybės galės sudaryti žemės nuomos sutartis, formuoti sklypus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas ar kurti renovuotų daugiabučių kvartalus.
Nuo šių metų pradžios NŽT darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 800 iki 500, dalis iš jų – 230 – dirba savivaldybėse ir Statybų inspekcijoje.
Valstybinės žemės valdymo perdavimą savivaldybėms numato nuo 2024 metų įsigaliojusios Žemės įstatymo pataisos.
