Vienintelis Baltijos šalyse Kalėdinių žaisliukų muziejus Miežiškiuose yra lyg magiška vieta, kur atgyja Kalėdų stebuklas. Tiek mažieji, tiek dideli čia gali pasinerti į nostalgišką atmosferą ir pasigrožėti unikaliomis istorinėmis puošmenomis. Jomis daugiau nei dešimtmetį rūpinasi muziejaus įkūrėja, bibliotekininkė Violeta Karklytė. Ji pastebi, kad senovinių žaislų žavesys išlieka neblėstantis ir šiandien – senoviniai žaislai išgyvena renesansą.
Pradžią padiktavo paroda
Miežiškių eglutės žaisliukų muziejaus pradžia skaičiuojama nuo 2010 metų, kai Miežiškių bibliotekininkė Violeta Karklytė sumanė bibliotekoje surengti parodą „Prisiminus vaikystės eglutę“ ir pakvietė miežiškiečius padovanoti senovinių eglės žaisliukų ir kitų šventės atributų. Per du mėnesius gyventojai sunešė apie 200 žaisliukų. „Kai kurie taip įsitraukė į eksponatų paieškas, kad per visą giminę eglutės žaisliukų ieškojo“, – miežiškiečių entuziazmu džiaugėsi bibliotekininkė.
Žmonės idėjos sumanytojai mielai dovanojo ne tik pačius įvairiausius ant eglutės kabinamus žaisliukus, tačiau ir kitų Kalėdų, Naujųjų metų atributų – po eglute pastatomų Kalėdų Senelių ir Snieguolių, 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pagamintą plastikinę eglę, vaikiškų kartoninių karnavalinių kaukių, girliandų, snaigių ir kitų eksponatų.
Kalėdų laiko kapsulė
Kolekcija nuolat augo ir dabar ją sudaro apie 4000 senų Kalėdų šventės atributų, kurie pagaminti iš pačių įvairiausių medžiagų: plastmasės, metalo, kartono, popieriaus, folijos, vamzdelių, karoliukų ir kitų. Muziejaus ekspoziciją puošia ne tik lietuviška, bet ir vokiška, ukrainietiška, rusiška Kalėdų šventės atributika. Didžiausią eksponatų dalį sudaro Rusijoje pagaminti žaisliukai. Seniausi žaisliukai vatiniai, jie pagaminti 1930 – 1950 metais. Kiti žaisliukai datuojami maždaug iki 1980 metų. Eglutės žaisliukų tematika labai plati: pasakos ir jų herojai, gamta, gyvūnija, šventės simbolika. Kai kurie žaisliukai atspindi meto, kai buvo sukurti, politinę ir ekonominę situaciją. Pavyzdžiui, muziejaus kolekcijoje yra žvaigždės formos eglės viršūnės puošmena, pagaminta iš stiklinės medicininės kolbos. Ji sukurta tuo metu, kai stigo žaliavos žaisliukams gaminti, jiems buvo naudojama kone viskas, kas pakliūdavo po ranka.
Per laiką ir kultūrą
Pasak V. Karklytės, į Miežiškių bendruomenės įsteigtą muziejų pasigrožėti sena istorija atvyksta smalsuoliai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir svečiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Pietų Korėjos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos, Latvijos ir daugelio kitų šalių.
„Parodome ne tik kolekciją, bet papasakojame ir apie kalėdinių žaisliukų atsiradimo istoriją, iš kokių medžiagų buvo gaminti žaislai. Daug kas nustemba, kad žaisliukai būdavo gaminami iš presuotų pjuvenų. Svečiams keista, kai pasakoju, kad ant žaisliukų būdavo pavaizduoti įvairių šalių politiniai lyderiai“, – pasakojo V. Karklytė.
Muziejuje ir bendruomenės širdis
Visgi Kalėdinių žaisliukų muziejuje kiekviena diena kupina iššūkių. Dažnas eksponatas yra labai trapus, todėl kiekvieno žaisliuko perkėlimas, pavyzdžiui, valant dulkes, reikalauja nepaprasto atsargumo.
„Esu dėkinga savanorei Stasei, kuri nepailsdama muziejų pakūrena. Džiaugiuosi, kad turime tokią puikią bendruomenę, kuri padeda išsaugoti mūsų kultūros paveldą. Seniūnijos parama taip pat yra neįkainojama, ypač rūpinantis muziejaus aplinka.“
Dešimt metų džiuginęs lankytojus, Miežiškių senovinių žaisliukų muziejus šiandien prašosi pagalbos. Šis unikalus muziejus, įsikūręs ant Nevėžio upės kranto, pamažu grimzta – linksta grindys.
„Čia buvo senas ūkinis pastatas. Jį nugriovėme ir ant tų pamatų pastatėme muziejų, tačiau po dešimtmečio išlindo problemos, neaišku kodėl, bet grimzta grindys, ir būtinai reikia jas tvarkyti. Tam intensyviai ieškome lėšų“, – teigė V. Karklytė.
Tęsia šeimos tradicijas
Paklausta, kaip pati muziejaus įkūrėja pasitinka didžiąsias metų šventes, kada ir kaip puošia Kalėdų eglutę, pasakojo: „Kiekviena šeima švenčia Kalėdas savaip. Daugeliui žmonių Kalėdos prasideda jau gruodžio pradžioje, bet man svarbu išsaugoti jausmą, kad kalėdinis jaudulys turi ateiti ne per anksti, o būtent Kalėdų rytą ar jų išvakarėse. Turime išlikusią tradiciją eglės viršūnę puošti senoviniu, nuo mano vaikystės laikų išsaugotu laikrodžiu, rodančiu 23.55 valandą. Jis buvo masiškai gaminamas sovietmečiu, po filmo „Karnavalinė naktis“, kur aktorė Liudmila Gurčenko prie šio laikrodžio atliko naujametinę dainą.“
