Vyriausybė trečiadienį pasiūlė nustatyti konkretų atlygį antstoliams už mažas išieškotas sumas.
Tokį pasiūlymą Ministrų kabinetas pateikė Seime svarstomoms prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoms pataisoms. Šalies vadovė siūlo riboti anstolių atlyginimą iki 15 proc. nuo išieškotos sumos.
Tačiau Vyriausybė teigia, kad dėl to antstolio veikla būtų nuostolinga.
Jos duomenimis, daugiau kaip 60 proc. visų piniginių išieškojimų sudaro skolos iki maždaug 290 eurų, o šiuose išieškojimuose nustačius 15 proc. ribą atlygis anstoliui sumažėtų iki 18 kartų.
Šiuo metu už skolas iki 290 eurų antstoliai gauna fiskuotą 80 eurų atlyginimą, BNS sakė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai Audris Kutrevičius.
Vyriausybė taip pat pasiūlė suteikti anstoliui teisę aukciono tvarka realizuoti ne tik įkeistą kilnojamąjį, bet ir kitą kilnojamą bei nekilnojamą turtą.
Taip būtų sudarytos galimybės anstoliui gauti pajamų ne tik iš priverstinio vykdomųjų dokumentų vykdymo, bet iš sutartiniais pagrindais teikiamų paslaugų.
Seimui taip pat siūloma viešinti anstolių turto deklaracijas, o ne viešai skelbti jo gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant darbą ataskaitas.
Balsuodami parlamentarai neprivalo atsižvelgti į Vyriausybės išvadą.
Prezidentės teiktose pataisose taip pat siūloma įpareigoti antstolius visada išsiųsti informaciją žmogui apie jo skolą. Dabar antstoliai neprivalo informuoti žmogaus, jeigu jo skola neviršija 100 eurų – tai sudaro sąlygas skolos tyčiniam vilkinimui ir jos išaugimui.
Pasiūlymuose taip pat griežtinami ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Vyriausybė taip pat yra parengusi pataisas dėl antstolių vykdymo išlaidų. Pagal jas notarų atlyginimo ir antstolių vykdymo išlaidų nebūtų privaloma derinti su notarų ir antstolių organizacijomis, o prerogatyvą nustatyti notarų atlyginimo ir antstolių skaičiuojamų vykdymo išlaidų dydžius turėtų valstybė.
