Išankstiniais duomenimis, 2022 m. pabaigoje Lietuvoje 882,1 tūkst. asmenų gavo bent vienos rūšies pensiją. Pensijų gavėjų skaičius (apskaičiuotas pagal Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemą (ESSPROS), palyginti su 2021 m., padidėjo labai nežymiai (0,3 tūkst.) ir sudarė 30,8 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų (2021 m. – 31,4 proc.).
Su senatve susijusių pensijų (įskaitant valstybinio socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo), šalpos, valstybinės ir pareigūnų ir karių pensijas senatvės pensijos amžiaus gavėjams) gavėjų skaičius per metus padidėjo 4,6 tūkst. (0,7 proc.) ir 2022 m. pabaigoje buvo 668,8 tūkst., arba maždaug ketvirtadalis nuolatinių šalies gyventojų.
2022 m. vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija buvo 474 Eur, arba 61 Eur (14,8 proc.) didesnė nei 2021 m.
Išankstines senatvės pensijas (įskaitant valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės, pareigūnų ir karių už tarnybą) 2022 m. pabaigoje gavo 25,4 tūkst. asmenų, tai 0,5 tūkst. (2,2 proc.) daugiau nei 2021 m.
2022 m. pabaigoje netekto darbingumo pensijas (įskaitant valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), šalpos ir pareigūnų ir karių pensijas darbingo amžiaus gavėjams) gavo 143 tūkst., arba apie 8 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 1,7 tūkst. (1,2 proc.).
Asmenų, gavusių našlių ir našlaičių pensijas, palyginti su 2021 m., sumažėjo 2,6 tūkst. (1 proc.). Jų skaičius 2022 m. pabaigoje buvo 244,9 tūkst. Dauguma našlių pensijų gavėjų taip pat gavo ir senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijas.
Priešlaikinio išėjimo į pensiją dėl padėties darbo rinkoje išmoką (buvusiems VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams) gavo 74 asmenys (2021 m. – 60).
Išankstiniais duomenimis, 2022 m. išlaidos pensijoms, palyginti su 2021 m., padidėjo 548 mln. Eur (13,7 proc.) ir sudarė 4,6 mlrd. EUR. Eur išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), 2022 m. sudarė 6,8 proc., arba 0,3 procentinio punkto mažiau nei 2021 m. Sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo spartesnis BVP augimas.
