Velžio gyventojai praėjusį savaitgalį neturėjo kuo kvėpuoti. Ypač dvokė sekmadienio pavakare ir nepadėjo net uždaryti langai, o išėjus į lauką, kaip pasakojo velžiečiai, nosį taip rietė, kad gniaužė kvapą.
Kaltino ūkininkus ir paukštyną
Interneto erdvėse pasirodė komentarai, diskusijos. Vieni kritikavo ūkininkus, kurie laisto laukus srutomis, o kiti – netoli esantį paukštyną.
„Siaubas, langus visus teko uždaryti, net pykina nuo tokio kvapo. Kaip tik vakaras ar savaitgalis ir nedirba tam tikros institucijos, prasideda smarvė. Manau, reikėtu dėti tašką. Nebeįmanoma“, – rašo FB velžietis.
O kitas aiškina: „Čia, manau, ne paukštynas. Nuo jo smirda, bet čia tikriausiai srutos laistomos laukuose. Sutemus? Kyla viskas, ką suvalgėm vakarienei. O taip norisi langus atidaryti nakčiai.“
Taip ir vyko diskusijos internete: vieni buvo už srutas, o kiti aiškino, kad esą atidaro paukštyno duris, vėdina patalpas, todėl tas kvapas ir būna. Dar vienas pasibėdojo, kad „važiuojant pro šalį, ties Kerava buvo žiaurus kvapas net mašinoj.“
Reikalų su paukštynų buvo
Velžio seniūnijos seniūnas Andrius Viržaitis pasakojo, kad UAB „Lietbro“ paukštynas jau seniai yra netoli Velžio.
„Atėjau dirbti prieš aštuonerius metus, tai jis jau buvo. Ir turėjome dėl to paukštyno reikalų su Visuomenės sveikatos biuru ir su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Žmonės nuolat skundėsi, todėl buvo atliekami matavimai. Tačiau, atvažiavus matuoti, kvapų kaip ir nebūdavo. Nežinau, kaip tie kvapai pasklinda. Gal vėdina patalpas, o gal valo. Tiesa, girdėjau, kad po patikrinimų buvo sudėti filtrai kvapams sumažinti , ir jie išties sumažėjo“, – aiškino seniūnas ir teigė, kad Keravoje kvapo nebūna.
Smarvės šaltinis – srutos
Bendrovės „Lietbro“ vadovas Arūnas Banelis įtikinamai aiškino, kad kvapai sklinda ne iš paukštyno.
„Šiek tiek pasikalbėjau ir pasiklausinėjau. Paprasčiausiai lengviausia apkaltinti tuos, kas yra arčiausiai. Tačiau praėjusį savaitgalį ir pirmadienį, man tai pasakojo paukštyno darbuotojai, kurie gyvena Preidžių kaime, nebuvo to stipraus kvapo. Tas smarvės šaltinis yra srutomis tręšiami laukai“, – teigė bendrovės vadovas ir tvirtino, kad šiuo paukščių auginimo periodu paukštyne kvapo nėra.
„Tikrai galiu garantuoti, kad dėl smarvės kaltas ne paukštynas. Paukštyno ir srutų kvapai labai skirtingi, o tai, kas buvo per pastarąsias dienas – tai buvo srutų kvapas. Kita vertus, augantiems paukščiams nuolat reikalingas grynas oras ir ventiliacija dirba ištisą parą – be sustojimo. Jeigu kvapo šaltinis būtų paukštyno, tai bet kuriuo metu būtų jaučiamas kvapas. Tik galiu pasakyti, jog teko girdėti, kad šiomis dienomis laukai buvo tręšiami ties Preidžiais ir Kerava“, – sakė A. Banelis.
Smarvė – siaubinga
Velžio bibliotekos bibliotekininkė Birutė Kronienė sako, kad kvapai pasklido sekmadienio vakarą.
„Pagalvojome, kad yra srutomis laistomi laukai. Nuo paukštyno visai kitokia smarvė būdavo. Vakare net teko langus uždaryti, nes smarvė buvo nepakeliama. Pirmadienį, rugsėjo 11 dieną, bibliotekoje turėjome užsiėmimą, tai kai vakare išėjome į lauką, smarvė buvo siaubinga. Negaliu pasakyti, ar ūkininkai turėtų perspėti, kad bus laistomi srutomis laukai. Kiek pamenu, palaistę laukus srutomis, per tris paras turėtų laukus aparti. Tačiau, ar taip yra dabar, pasakyti negaliu“, – svarstė B. Kronienė.
Gyventojų perspėti nereikia
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Šatas, atsakingas už ekologiją, nemano, kad ūkininkai turėtų perspėti vietos gyventojus, jog ruošiasi srutomis tręšti laukus.
„Nemanau, kad jie privalo perspėti. Ūkininkai vykdo savo veiklą ir visi puikiai žino, kuom tręšiami laukai. Iš anksto ūkininkai turi pranešti bitininkams, jeigu purškia augalus apsaugos priemonėmis. Juolab kad nepila juk srutų kasdien. Žinoma, yra didžiosios bendrovės, kuriuos laiko daug gyvulių, tai, manau, įmanoma sutarti su gyventojų bendruomenėmis ir ieškoti palankaus sprendimo – netręšti srutomis laukų savaitgaliais“, – siūlė sprendimo variantus A. Šatas.
